30 įrašas

Na va, tokia ta mano istorija. Palieku jūsų fantazijai kas ten toliau buvo. Gal mano fantazija kada nors prisikels naujam gyvenimui ir sukurpsiu kokią istoriją:) jeigu kažką pradėsiu naujo arba nuspręsiu tęsti - būtinai pranešiu.
Iki kitų kartų,
Autorė:)

29 įrašas

-Ko tu bėgi nuo manęs?  -paklausė Gerdos Rokas.
-Nes tu lohas!
-Nenorėk, kad mano kantrybė trūktų. -paėmęs Gerdą už rankos ją truktelėjo link savęs.
-Rokai? -pasiteiravau.
-Ko nori sterva? -nemaloniai atsakė jis mane.
-Priimsiu kaip komplimentą, bet ar mes galim eit?
-Mes su Gerda išsiaiškinsim santykius,o tu čiuožk iš čia.
-Mes neturim jokių santykių! -sušuko Gerda.
Rokas ją nužvelgė tokių žvilgsniu, kad neturiu žodžių jam apsakyt.
-Dabar taip, tu paleidi Gerda ir mums leidi eit arba..
-Kas "arba"? -pertraukė mane Rokas.
-Išspardau tau subinę ir tu nei manęs, nei Gerdos nepaliesi niekada gyvenime.
-O Dieve, kaip aš tavęs bijau.. -nusijuokė jis.
-Paleisk mane tu subingalvi! -sušuko Gerda.
-Eik n****i. -pasiuntė ją jis.
Po tų Roko žodžių jam trenkiau iš jėgos į pilvą.
-Ak, tu ku*va! Atsiimsi! -paleidęs Gerdą išlemeno jis.

28 įrašas

Rytas. Sunkus rytas. Ypač Emai.. Rašė man, kad vėmė truputį, o galvos nenulaiko. Ačiū Dievui, kad nei vienos nepagavo. Jeigu būtų, tai mums su Indre ryt tikrai nepavyktų išvažiuot.
"Din din" -pasigirdo durų skambutis. Nulėkiau pažiūrėt. Tai buvo Gerda. Visa apsiverkus, tušas nubėgęs, drabužiai suglamžyti..
-Labas, ko čia žliumbi? Kas atsitiko? -paklausiau Gerdos.
-Rokas.. ką tik.. ką tik.. mane išprievartavo.
-Kaip tai?
-Nu mes pradėjom glamžytis, o  tada jis mane pasiguldė ir..ir..ir.. -Gerda dar labiau verkt pradėjo.
-Nu tai.. Tipo tu? OMG! Tu dar buvai nekalta?
-Jo..
-O..o..omg. Aš jau galvojau, kad tu jau seniai..
-Aš niekad nesileisdavau..
-O Dievuliau.. Kada čia?
-Prieš 20minučių. -pratarė ji ir atsisėdo ant laiptų.
-Ką dabar darysi?
-O kas man belieka? Sėdėt ir žliumbt kol susitaikysiu.
-Einam pasivaikščiot? -pasiūliau.
Kol vaikščiojom ji viską man papasakojo. Aš ne-si-ti-kė-jau, kad Gerda.. kad ji dar skaisti! Blem, jai dar tik 15, o kas keisčiausia, kad Rokui 14, bet jis atrodo kaip 17.. Eidamos pamatėm Roką su šaika.
-Gerdut? -pašaukė ją rokas.
-Nieko jam nesakyk. Tiesiog einam. -į ausį man pašnibždėjo ji.
-Gerda? -dar kartą šuktelėjo Rokas jau eidamas mūsų link.
Jis pradėjo spartinti žingsnį.
-Bėgam! -sušuko Gerda.

27 įrašas

-Ką? -pašnibždom paklausė viena iš jų.
-Pabėgam nuo jų!
-O kam? -paklausė Ema.
-Nes reikia.
-Nu einaaam.
-Tyliai pabėgom giliau į miškelį.
-Va! -sušukau.
-Kas čia? -tamsoj bandė atspėti jos.
-Žolytė.
-Tu RIMTAI?! -suklykė Ema.
-Ša! -pridėjau ranką Emai prie burnos. -taip, aš rimtai.
Tada Ema su Indre pradėjo strikinėt ir plot kaip nesveikos.
Ačiū dievui, kad Rokas jau buvo susukęs, nes nebūčiau čia su jom susukus.
-Duok man! Duok man! -šūkaujo jos.
-Pala. Turiu tris čia, tai visoms po vieną. Va, imk žiebtuvėlį - prisidek.
-Aha. Ačiū -padėkojo Ema.
Po 15minu jau skraidėm.
-O blet kokia aš apsinešus! -pratarė linguodama Indrė.
-Aš ir. -pritariau. -Ema tai vapšė.
-Higher higher.. -dainavo Ema.
-Ainam pas juos? -pasiūlė Indrė.
-Pala. -sustabdžiau jas. -Dabar... -knisausi tašėj. -mums bus pizdą! -suklykiau ir ištraukiau "Pertusiną" iš tašės.
-Nu naa.. -tepasakė Ema ir išplėšė buteliuką man iš rankų.
Visos sumušėm buteliukais ir išpliumpėm skystį. Po 5min jau buvo pizdą kaip ir sakiau..

26 įrašas

Pagaliau man sutaisė kompą! Dabar vėl kelsiu nors jau nebe daug beliko..:) dabar skaitykit;p

                                                             * * *
-Kas čia vyksta? -tyliai paklausiau Indrės.
-Ai.. Tu gi atsilikus.. Dabar Gerda daro taip: jeigu jai nuperka visą pakelį dienai ir taip visą savaitę ji taiko nuolaidas tam žmogui kuris pirko.
-Kokias?
-Ji leidžia daryti ką nori jei nuperka vieną pakelį į dieną. O jei duodi jai vieną L&M paką pirmadienį - gauni abonentą savaitei..
-Nu nafik..
-Jo.. Kai mes sužinojom irgi panašiai reagavom..
-Kokia ji žiauri..
-Tau jau.
Po valandos visi girti sėdėjom miškelyje ir šnekėjom, kvailiojom ir panašiai. Pati net nelabai pamenu. Mes ramiai šnekėjomės apie viską tikrąja to žodžio prasme, žinoma tuo metu Rokas su Timiu pasikeisdami laižėsi su Gerda.
-Milda, papasakok apie savo močiutę! -pasiūlė Mildai Kotryna.
-Okei. Tai vat. Mano močia kaliūzėj!
-O mai gad. -nustebau.-Kodėl?
-Pasiruošk žvengt.
-Nu.
-Ji sėdi už pomidorų kontrabandą.
Tada prasidėjo nenustojantis juokimasis. Timis net į kelnes prisimyžo. O po kokios valandos visi ėjom pasivaikščiot.
-Indrut, Emiliuk. -tyliai pakviečiau jas.

25 įrašas

Helaaaau! Kaip laikotės? Aš tai laaaabai gerai! Taip šiiiilta lauke:3 ši dalis kažkodėl laaaabai trumpa gavosi, nors ant normalaus A4 lapo jis pilnas išėjo mano raštu.. Nu nežinau kaip čia atsitiko. Užtat kita bus ilgesnė:) Dabar pergalvojau termino laiką. Jį sumažinsiu. Dabar kitą dalį turėsiu įkelti po 7 dienų (po savaitės). O kitos taisyklės lieka tos pačios: jeigu vėluoju 2 dienas jums nieko nepranešusi - iškart įkeliu 2 dalis, jeigu 4 dienas, tai 3 ir t.t. O dabar skaitykit šią trumputę dalį. Kita bus įkelta gegužės 30dieną.:))
                                                       * * *

Einant labai daug bendravau su Ema. Beje ji irgi mano bestulė. Emą pažįstu jau nuo kokių ketverių. Ją irgi labai myliu. Su Indre ir Ema turiu labai daug ką bendro.
Po kiek laiko jau buvom vietoj, miškelyje. Ten jau sėdėjo Kotryna su Milda.
-Sveikos! -sušukau.
-Labaaa! -atšaukė Milda.
Apsikabinom ir leidomės į kalbas kol bernai atidarinėjo butelius.
-Yummy! -paragavęs sušuko Rokas.
-Aha, rimtai skanus tarė Gerda ir mirktelėjo Rokui. "O Dieve" -pagalvojau. Jau žinau ką reiškia Gerdos mirktelėjimas... O tai reiškia, kad Rokas su ja galės daryti ką nori, bet jei tik jis jai nupirks jai cizų. Tokia jau ta mūsų Gerdutė.. Ramiai man samprotaujant Rokas "parawrino" Gerdai, o ji "am" kaip šuo.. WTF?

24 įrašas

Sveikiii! Ilgai laukėt.. Kita dalis bus iki gegužės 23d.:)

[Indrė] tai kur ir kada susitinkam?
[Gabija] po valandos prie cba.
[Indrė] ok. Jei kas keisis-rašyk. Aš jau viską turiu.
[Gabija] būtinai.

Su močiute raškėm pomidorus vieną po kito. Po valandos buvo suraškyti visi pomidorai (na ne visai, nes gal 20% aš suvalgiau aš).
-Jau baigiam. Laisva?
-Žinoma.
-Ačiū!
-Tu soti?
-Žinoma.
-Žiūrėk tu man. Jei norėsi valgyt - pareik.
-Būtinai močiut.
-Rytoj agurkus skinsim. Tai pasiimk kokią draugę.
-Būtinai. -jau išėjusi iš šiltnamio atsakiau.
[Indrė] kur tu?
[Gabija] ateinu.
[Indrė] laukiam.
Po 10min. jau buvau vietoj. Indrė su maišu jau stovėjo prie takelio. Jai iš paskos stovėjo Ema, Gerda, Timis(Indrės brolis) ir dar keletą.
-Sveiki. -pasisveikinau.
-Labas, labas, labas.
Po 4 mėnesių nesimatymo visi gan pasikeitę. Ypač Gerda. Nežinau kodėl ji čia. Turbūt Timio noru. Ji atrodo dar kekšiškiau nei tada.
-Tai einam? -truputį piktai pakvietė Indrė.
-Einam. -tyliai atsakė Ema.

23 įrašas

Sveiki! Sorry, kad labai trumpa.. Beeeeet įkėliau ankščiau:) kita dalis bus įkelta iki gegužės 16d.:)

                                                          * * *

-Ačiū labai! -pilnu pilvu padėkojau močiutei.
-Prašom prašom Gabija. -nusišypsojo močiutė.
-Nuėjau į kambarį batų apsiaut batų ir planavau su Indre eit pabaliavot, bet...
-Kur susiruošei panele? -paklausė tėtis.
-Su Indre žadėjau eit pasivaikščiot, o ką?
-Turi padėt močiutei skint pomidorus.
-Kada?
-Dabar.
-Gerai padėsiu, bet po to galėsiu eit?
-Žiūrėsim.
-Nu tėti!
-Ką?
-Aš eisiu vistiek!
-Gerai gerai. Tu laimėjai.
-Cha cha. -apsidžiaugusi nustraksėjau laukan.
Po kelių minučių atėjo močiutė.
-Na va Gabija, tu galėsi dėt paprastus į šį krepšį, o aš garbanotus į aną. -paaiškino man.
-Darysiu kaip liepsi! -pasakiau ir atsistojau kaip kareivis.
Pralinksminau močiutę.
-Gana juokų, imkimės darbo!
-Žinoma.

22 įrašas

Sveikučiaaaaai! Diena pilna optimizmo. Taigi pavasaris! Ir taip šiiiiilta! O dabar naujienos kaip iš kibiro! Kažkaip galvojau galvojau ir galvojau ir netgi sugalvojau, kad jums nereiktų laukt nežinia kiek laiko kol aš įkelsiu aš sugalvojau, kad padarysiu tokį dalyką. Bus terminas (10 dienų) per kurį aš turėsiu įkelti naują dalį. Pvz.: 23 dalis privalo būti įkelta iki gegužės 11d.! Jeigu aš negalėsiu įkelti iki gegužės 11d. 23 dalies, tai jums BŪTINAI pranešu ČIA ir žinoma facebook'e! Bet jeigu aš nepranešu ir neįkeliu iki gegužės 11d. tai bus taip: jeigu vėluoju 5d. įkeliu iškart DVI dalis, jeigu 10d., tai TRIS ir t.t. Žinoma aš stengsiuosi įkelti kuo ankščiau, bet jeigu aš vėluoju ir jums NIEKO NEpranešu, tai rašykit man : ruzgytezzz@gmail.com arba į fb: Rūta Šalala !!! Tai vaaa. O dabar skaitykit naują dalį. Kita bus įkelta iki gegužės 11d.!!!

                                                             * * *

-Tai vat. Nenorėtum pakartot? -pasiūlė Lukas.
-Tik poryt.
-Kodėl? Aš be tavęs tiek laiko neišgyvensiu!
-Aš kaime. Tai dėl ko skambinai?
-Norėjau meet..
-Tai poryt nebent.
-Nu ok.
-Gerai tada.
-Iki mažut.
-Aha.
Pypt pypt pypt. Dar kelias akimirkas neatitraukiau telefono nuo ausies ir negalėjau patikėt apie ką aš kalbėjau ir dar su kuo. Su Luku! Omg. Jis ankščiau be jokios nesvarios priežasties neskambindavo, o dabar meet užsinorėjo...
-Gabija. Gabija. GABIJA! -išgirdau Indrės balsą.
-Oi,sorriuka,užsisvajojau.
-Matau. Su kuo šnekėjai?
-Luku.
-Kokiu Luku?
-Klasioku. Geras Roko draugas. Mūsų chebra.
-Eh.. Blemba kaip noriu į Vilnių..
Po šių Indrės žodžių pas mane kūne išsiliejo optimizmo banga.
-Varom!
-Kada?
-Per tavo gimtadienį!
-Išprotėjai?
-Ne.
-Man tėvas pinigų neduos!
-Tai ir nereikia! Vat pirmadienį pačiu pirmu išvarom.
-O tai kaip dėl pinigų?
-Nesirūpink. Aš pasirūpinsiu viskuo. -mirktelėjau jai.
-Ovv Gabi. -apsikabino mane Indrė. -jeigu taip tai tada  VAROM!!!
-Ok. Tada turiu viską suplanuot .
Nemačiau Indrės niekada tokios laimingos. Įsivaizduokit : mergina iškėlusi rankas bėgioja po kambarį ratais ir dainuoja "ėėė macarena!". Prie jos neįmanoma neprisidėt. Dabar jau dvi išprotėjęlės laksto po kambarį.:D

21 įrašas

-Klausyk, tavo gimtadienis jau čia pat. Darysi? -pasiteiravau Indrės.
-Neeeeeežinau dar..
-Taigi jis poryt!
-Nu žinau.
-Davai švenčiam!
-Iš kur pinigų?
-Ką žinau. -nusišypsojau.
-Nu žiūrėsim dar.
Iš kito kambario pradėjo skambėti mano telefono skambėjimo tonas. Greit nubėgau atsiliept.
-Alio.
-Labas mažut.
Tai buvo Lukas.
-Nuo kada?
-Kas?
-Mažutė?
-Nuo nakvojimo pas mane.
Iš karto supratau kur jis suka. Apsimečiau, kad nesuprantu apie ką jis.
-Em.. Tai kad ten nieko nebuvo.
-Buvo.
-Kas?
-Bučinys. Negi neprisimeni? Dar visą naktį apsikabinę buvom.
-Tiksliau tu mane buvai.
-Gerai gerai, bet bučinys tau tikrai patiko.
-Hm.. Buvę ir geresnių.
Indrė į mane keistai žiūrėjo ir aš negalėjau neprasijuokt.

20 įrašas

Sveikučiaaaai! Labai atsiprašau, kad neįkėliau taip ilgai. Tikiuosi, kad nepamiršot šios istorijos ir, kad nesupyksit, kad taip ilgai neįkėliau (dienoraštį buvau kaime palikus). O dabar skaitom JUBILIEJINĘ dalį!!! Valio!
P.S. Labai atsiprašau, kad tokia trumpa.

                                                               * * *

Bėgau kiek kojos neša. Pribėgau prie durų. Paskambinau. Duris atidarė Indrės brolis Ignas.
-O, labas. Pas In?
-Kas ten? -paklausė Indrė.
-Tavo stebuklas!-atsakiau.
-Gabi?! -sušuko ji.
-Aš.
-Aaaaa!!! Omg omg omg! -stipriai apsikabinom. -Ko nerašei? Galėjai bent pasakyt.
-Nebūtų buvę staigmenos.
Dar ilgai neatsikabinom. O Dieve. Negaliu patikėt, kad tu čia!
Šnekėjomės kelias ilgas valandas apie viską. Nesimatėm gal kokius 4 mėnesius.
-Omg. Tu rimtai? -sušuko Indrė.
-Nu!
Papasakojau jai apie Sandrą.
-Bet tai 50Lt.. Kaip jai ne gaila?
-Neįsivaizduoju...
-Hm.. Gal jus kas nors sieja tik ji nespėjo papasakot? -pakėlusi antakį susirūpino Indrė.
-Abėjoju..
-Nu ką žinau. Dar vis tiek susitiksi.

19 įrašas

Sveiki! Sorry, kad taip ilgai neįkėliau :\ buvo kompas sugedęs :\\ o dabar skaitom devynioliktą dalį!:)

                                                         * * *

-Va Gabija, sukroviau tau daiktus. Žiūrėk: čia šita maikė, vat dar šitus džinsinius šortus įdėjau. Gerai bus?
-Aha. Puiku. Tu mane permatai kiaurai!
-Na matai kaip, o dabar bėk tėčiui kuprinę atsiduot.
-O apatinius? O kosmetinę su visais kremais įdėjai?
-Būk rami, viskas yra.
-O šepetėlį dantims? Pudrą?
-Žinoma, kad įdėjau.
-Neramu man. Vistiek kažką pamiršai.
-Gabija. Nusiramink. Viskas yra. Vis tiek tik trims dienoms.
-Ai nu. Gerai gerai.
Išvažiavom su tėčiu apie 16h. "Megoj" buvom po valandos.
-Žiūrėk Gabi, kaip tau šitas? -parodė tėtis į vieną iš šaldytuvų.
-Nelabai man, o tau?
-Naa jis visai geras, bet netinak prie sienų.
-O Dieve! Tėti žiūrėk! -sušukau per visą parduotuvę. -žiūrėk koks nerealus! O spalva kokia...
-Imam! -su šypsena pasakė jis.
-Tu rimtai?
-Visiškai. -mirktelėjo jis man.
Už šaldytuvą sumokėjom 3659Lt.
Nuvažiavom į kaimą apie 19h. Pasisveikinau su močiute ir iš karto visu greičiu bėgau pas Indrę.

18 įrašas

Kraunantis daiktus prisiminiau, kad žadėjau susitikt su Sandra. Šūdas! Visai pamiršau.

-Mama, kada mes išvažiuojam?

-Už valandos.

-Eh.. Galiu dvidešimčiai minučių į lauką?

-O spėsi susikraut daiktus?

-Jau susikroviau.

-Tikrai?

-Aha.

Melavau ir mama tai pastebėjo.

-O tikrai skubus reikalas?

-Žiauriai!

-Na gerai, bėk, bet lygiai trečią turi būt namie, Sukrausiu tau daiktus.

-Aha.

Dabar 13.56. Spėsim pasibūt. Nusiunčiau Sandrai sms su klausimu kur ji esanti.

[Sandra] stotyje, o tu?

[Gabija] halės turgus. Palaukt stotį manęs. Aš tuoj būsiu.

[Sandra] ok. Aš prie "Gusto Blyninės" lauksiu. Su violetiniu džemperiu.

Bėgau. Kai buvau jau šalia blyninės pamačiau tobulą, tikrąja to žodžio prasme merginą. Iš foto supratau, kad tai ji. Ji pamatė mane. Atpažino. Išskėtė rankas ir laukė manęs.

-Sveika!

-Laba laba. Nesitikėjau, kad taip šiltai sutiksi mane.

-Oi. Turiu tau tiek daug papasakot!

-Em.. Apie ką?

-Eikim palengva į vidų.

-Aš neturiu daug laiko.

-Kiek tas nedaug?

-Trečią turiu būt namie, o nuo čia 10min kelio.

-Vaje kaip negerai. Verčiau tu bėk namo, nes jau 14.27.

-Labai atsiprašau už sugaištą laiką Sandra.

-O kodėl taip anksti turi būt?

-Su tėčiu važiuojam į kaimą pas močiutę.

-O mama?

-Ji nėščia ir nenori nuo šešto mėnesio niekur važiuot iš namų, nes vaiką nori sveiką pagimdyt ir bla bla bla.

-Ooo.. O kiek jau mėnesių?

-Septyni..

-Aišku tada. Gerai brangioji važiuok namo tada. Iki.

-Iki. Susirašysim.. -nusišypsojau.

-Būtinai!

Apsikabinom ir aš išėjau. Dar ilgai galvojau apie šitą susitikimą. O jos frazė "gerai brangioji" man vis neišėjo iš galvos. Kodėl ji taip pasakė? Mes tik ką susipažinom.. Tiesa, kad paauglystėje būna daug pokyčių, bet šitie spėju, mano gyvenime nebuvo numatyti..

17 įrašas

-Niam kaip skanu! -pagyriau mamą pilna burna.
-Valgyk į sveikatą!
-Aha.
Telefonas pradėjo vibruoti ant stalo ir iš jo pradėjo sklisti grupės "LMFAO" dainos akordai.
-Fui Gabi! Išjunk tą šlamštą!
-Tuoj čia man skambina. -šiaip ne taip greit sukramčiusi atsiliepiau. -Alio.
-Po galais Mile! -tai Karė.
-Whaa? Kas yra? Aš valgau.
-Valgai?! -suklykė Karolina. -Mes tavęs laukiam prie Katedros, o tu sau ramiausiai namie valgai?
-Em.. Aš nesakiau, kad ateisiu.
-Ką?! Nemeluok man! Pati vakar rašei, kad ateisi.
-Hm.. -pasižiūrėjau išsiųstųjų sms katalogą, bet ten Karolinos vardo nebuvo. -tai, kad aš tau nerašiau. Tu pažiūrėk gautas žinutes.
-Nu gerai. -padėjo ragelį Karolina.
WTF? Kas jai čia susisuko? Po minutės parėjo sms: Sorriuka. Netyčia. Su Milita sumaišiau :D
Viskas aišku.
Pavalgiusi ruošiausi eit susitikt su Sandra,bet..
-Kur eini?
-Su drauge susitikt, o ką?
-Niekur negali eit.
-Kodėl? -nesuprasdama paklausiau.
-Nes važiuosi į Kauną.
-Ko ten?
-Turėsi su tėčiu važiuot į "Megą" šaldytuvo pirkt.
-Kokio šaldytuvo?
-Nežinau, kokį išrinksit. -nusišypsojo mam.
-Nenoriu važiuot! -pareiškiau.
-Užsinorėsi, kai pasakysiu, kad po to važiuosi pas močiutę.
-Ou mai gaaaaaaaaaad! Mam! Aš susitiksiu su Indre! Aaa!!! Kokia aš laiminga!
Indrė yra mano geriausia draugė. Mes esam geriausios draugės pasaulyje! Po šitų mamos žodžių nenustygau vietoj.

16 įrašas

[Gabija] pažįstamos?
[Sandra] ne, bet noriu susipažinti :)
[Gabija}aa.. Aišku, o kodėl būtent aš?
[Sandra] nes... Šiaip :) manau esi fainas žmogus.
[Gabija] aišku. Iš kur tu?
[Sandra] Vilniaus.
[Gabija] aš taip pat.
[Sandra] gal norėtum susitikt kada?
[Gabija] na nežinau. Reiktų pagalvot.
[Sandra] gerai. Lauksiu atsakymo, parašyk : 862265749 :)
[Gabija] mielai, tik neturiu sąskaitos...
[Sandra] galiu papildyt ;)
[Gabija] oi. Mes ką tik susipažinom, o tu jau sąskaitą man ruošiesi pildyti. Nereikia! Aš nueisiu iki artimiausio kiosko ir pasipildysiu.
[Sandra] oi ne. Man vieni niekai! Koks nr. tavo?
[Gabija] na.. 862379909.
[Sandra] tuoj ;)
[Gabija] labai tau ačiū!
[Sandra] sakau, man vieni niekai.
[Sandra] padaryta! Tuoj turėtum gaut sms.
Telefone pasirodė žinutė su tekstu: jūsų sąskaita papildyta 50.00 Lt.
[Gabija] 50?! OMG! Kuoktelėjai?
[Sandra] Kas yra?
[Gabija] 50Lt!!!
[Sandra] na taip, o kas?
[Gabija] einam susitikt - grąžinsiu.
[Sandra] ką?! Nereikia man!
[Gabija] kaip tai? Žinoma, kad reikia.
[Sandra] čia susipažinimo dovana ;)
[Gabija] Vajetau.. Ačiū tau LABAI!
[Sandra] nėr už ką :) Tai einam susitikt?
[Gabija] šiek tiek vėliau okey?
[Sandra] aha. Parašyk.
Sandra is offline.
Nu ką žinau. Keistai čia. Tokio žmogaus su tokiu dosnumu dar nemačiau. Ir draugų daug, dauguma lietuviai. Hm.. Parašysiu iš sąskaitos.
[Gabija] Labas, čia Gabija. Tai susitiksim?
[Sandra] Žinoma! Kada tu gali?
[Gabija] Užžžž dviejų valandų ok?
[Sandra] Tinka :)
[Gabija] Gerai, tai parašysiu kai pavalgysiu.
[Sandra] Lauksiu. Skanaus ;)
[Gabija] Ačiū.
Nulipau į apačią. Ant stalo stovėjo mamos firminiai lietiniai.

15 įrašas

-Labas rytas. -pasigirdo mamos balsas.
-Labas labas. Kaip jis laikosi?
Mano mama 7mėnesį nėščia, taigi neplona.
-Kolei kas gerai, o kaip tu?
-Puikiai. -nusišypsojau.
-Kelintą vakar grįžai?
-Po aštuonių truputį. Tu jau miegojai, tai nenorėjau žadint.
-O pas ką nakvojai?
-Pas Luką.
-O! Susitikot?
-Taip išeina. Ant baltojo tilto išgasdino mane.

-Aišku. Tai jau spėju ir su chebryte buvai susitikus.
-Aha.
-Kaip storuliukas Julius laikosi?
-Nepatikėsi! Dabar toks aukštas ir užsikačialinęs.
-O blemba. -nustebusi tarė mama. -o dabar eik lietinių valgyt.
-Gerai, tik į feisbuką nueisiu.
-Tau tas feisbukas kaip narkotikas. -nusijuokė mama.
-Tai jau taip.
Nuėjusi radau aštuonis naujus pranešimus ir vieną pakvietimą draugauti. Kvietė kažkokia Sandra Iliūtė. Nepažįstu, tai nepriėmiau. Po kelių minučių vėl naujas pakvietimas. Ta pati. Hm.. Reikia parašyt.

14 įrašas

Bandžiau užmigti. Parėjo sms'as. Nuo Karės: Labas, ryt galim susitikt. Mantas irgi bus. Eisi?

O Dieve! Ką man daryt? Aš mačiau Mantą laižantis su Luko seserim, o ką dabar daryt? OMG. Neįsivaizduoju ką daryt. Reikia parašyt Lukui. Po minutės atėjo žinutė: jūsų sąskaitoje nepakanka pinigų siųsti žinutę nurodytu numeriu. Prasikeikiau mintyse kiek įmanoma. Ką dabar daryt? Nei Karolinai atsakyt, nei Lukui parašyt. Šūdas! Vis tiek dabar nieko negaliu padaryt. Nuėjau prie kompo. Išsigelbėjimas! Lukas "online"! Klaviatūra surinkai tekstą pasakojantį apie šitą keblų dalyką.

[Lukas] kebli padėtis. Nežinau kaip padėt.

[Gabija] papasakok viską Ievai.

[Lukas] 1. Jos nėra namie. 2. Ji man snukį išdaužys.

[Gabija] eik eik. Taigi kickbox'ą lankai.

[Lukas] tai kas?

[Gabija] tai tas!

[Lukas] nu gerai einu aš miegot. Labanakt :*

[Gabija] ne! Pasakyk ką man daryt!

[Lukas] eik.

[Gabija] rimtai?

[Lukas] taip.

[Gabija] nuuu geraaaaai.. Labanakt tada :*

[Lukas] labos :D*

Blemba nežinau ar tikrai daryt kaip Lukas sako.. Hm.. Iki ryto sugalvosiu.

13 įrašas

-GA - BI - JA! -pasigirdo Luko balsas.
-Kas? -nustebusi tariau. - ko taip rėki?
-Tu ir vėl buvai nualpus!
-Gali būt. -ramiai atsakiau. Vėliau supratau, kad nieko nesuprantu. - RIMTAI?!
-Taip.
-A..aš užsimerkiau ir.. Aš nieko vapšė nebesuprantu.
-Kas tau darosi?
-Nežinau. Kur Domė?

-Palatoj.

-Tai einam.

Įėjom į palatą. Domė gulėjo lovoje su lašeline.
-Labas, kaip tu? -paklausiau.
-Ne kaip. Kaip jūs?

-Nesvarbu. Dabar svarbiau tu.
-Aš tai aš. Ne kaip man.

-O kas yra? Ką pasakė tau?
-Sakė, kad man kažkoks plaučių šūdas ir, kad rūkyti man griežtai draudžiama. Ypač kažką panašaus į herą.
-O ką tėvai?

Dominyka pradėjo verkti.

-Nežinau ir niekada nesužinosiu.
-What? -susirūpinusi paklausiau.
-Jie žuvę.
-Oi. Sorry, kad uždaviau tokį klausimą. Nežinojau..
-Tu nekalta.
-O tai kur tu gyveni?
-Visur?
-Ta prasme?
-Pas draugus. Tai ten, tai šen.
-Aaa.. Aišku.
Dar ilgai šnekėjom su Dome kol Lukas neperspėjo, kad jau beveik šešios.
-Gerai. Turiu eit. Iki. Laikykis.
-Aha. Tu taip pat.
-Užsuksiu kokią dieną.
-Lauksiu tada.
-Iki. -tarė Lukas.
Jis palydėjo mane iki stoties. Važiuodama namo galvojau apie per dvi dienas pasikeitusį mano gyvenimą.

12 įrašas

Sveiki! Taip susiklostė, kad kelti pavyks dažniausiai šeštadieniais tai laukit kiekvieno šeštadienio! O dabar skaitom dvyliktą dalį!

                                                                     * * *

Paskambinau Rokui ir paaiškinau viską.
-Okey. Mes jūsų nepažįstam. Dabar iki. Mes centro poliklinikoj beje.
-Aha. Iki. - padėjau ragelį ir atsisukai į Luką. - einam į centro polikliniką.
-O kur ji yra?
-Centre glušiau. - nelabai linksmai atsakiau Lukui.
-Ai nu. LOL.
Važiavom su 6 troleibusu. Nuėjom per 10min.
-Gera diena. -tariau priimamojo sekretorei.
-Gera gera. Ko norėsite? - maloniai pasiteiravo moteris.
-Norėtume aplankyti pacientę.
-Vardas ir Pavardė?
-Dominyka Draziūnaitė.
-Kas jūs jai?
Šiek tiek abėjojau ar sakyti tiesą.
-Labai geri draugai.
-Lankyti gali tik artimieji, ypač tokias ligones.
-Bet mes labai geri draugai. Man ji kaip sesuo. -vos meluojančiai neverkdama pareiškiau.
-Naaa gerai, bet labai trumpam.
-Oi, ačiū labai! -su šypsena atsakiau jai.
-173 palata.
-Aha. Dar kartelį dėkui.
-Nėr už ką. Tik pasistenkit greičiau.
-Gerai.
Lipome 3 aukštus kol pasiekėme 173 palatą.
-Atrodo čia. -pasakė Lukas.
-Na gerai. Eime.
Lukas jau darė duris..

11 įrašas

-Kas yra? -pasiteiravo suglumęs Lukas.
-Do...Do...Dominyka ligoninėj. -verkdama atsakiau.
-O Dieve. Kodėl?
-Nes nualpo kai pabandė Semkos hero.
-Nu tu šūdo gabale. Ir ką jie dabar darys?
-Nežino.
-Turim ten keliaut. -stodamasis sakė Lukas.
-NE! -sustabdžiau jį. - jie ten su policija šneka.
-Tuo labiau turim eit.
-Tu gali eit, bet aš neeisiu! -sušukau.
-Ne ne ne. Eisim kartu. Tu vakar sakei, kad su manim ir į pasaulio kraštą.
-Aš juokavau.
-O aš ne. Dabar einam.
-Ne nu. Mes irgi tada būsim įvelti į šitą makalynę.
-Tu nenori savo draugės išgelbėt?
-Ji man ne draugė!
-Kaip tai? -nieko nesuprasdamas klausė Lukas.
-Ji tik pažįstama.
-O man totaliai po**i! Ji Eglės bff, o Eglė mano draugė. Einam ir viskas.
Tada Lukas mane pabučiavo taip svaiginančiai kaip tada, nušluostė ašaras.
-Na gerai gerai. -šniurščiodama sutikau. -bet apsimesim, kad jų nepažįstam okey?
-Aha, tik pranešk šitą Rokui.
-Tuoj.
Dar vis negalėjau nustoti žliumbt. Taip staiga visas mano gan ramus gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Negaliu patikėt dėl Domos. Ji toks fainas žmogutis, o dabar? Nesuprantu kas darosi. Jorūnė, Karolina, Ieva, Dominyka.. Viskas apsivertė.

10 įrašas

Sveiki! Norėjau laaabai paprašyti, kad pasidalintumėt šita istorija su draugais. Būčiau labai dėkinga! -Autorė

                                            * * *

-Klausau.
-Laabas.. -kažkaip nelinksmai pasisveikino Rokas.
-Labas. -pasirodė, kad Roko balsas sunerimęs. -ko taip keistai šneki?
-Gerai. Turiu vis tiek papasakot. Domė pabandė heroino ir...
-Heroino?! Jūs nesveiki? Taigi negi nepameni, kai per tavo sušiktą heroiną Julius ranką susilaužė?
-Taip taip, pamenu, bet šį kartą baisiau.
-Blemba.. Kas dabar?
Lukas keistai žiūrėjo į mane.
-Domė pabandė ir.. ir.. ji dabar ligoninėj.
-OMG! O kur jūs?
-Laukiamajam sėdim ir su policija šnekam.
-POLICIJA?! -sušukau.
-Jo. Aš dabar wc tai galėjau paskambint.
-O Dieve..
-Dabar man reikia tavo patarimo. Jie klausė kas mums pardavė. Sakyt?
-Nežinau. -atsidusau su ašarom akyse. -bet iš kur žino, kad bandė?
-Padarė tyrimus.
-Nu tu k***a.
-Ką darom?
-Sakysit, kad Semka pardavė?
-Nežinau. Nežinau ką daryt.
-Blemba. Pasuksiu vėliau.
-Ok.
-Iki. -atsisveikinau.
-Čiau.
Baigusi pokalbį pradėjau žliumbt ir į mane susmigo visų žmonių esančių "Latte Room'e" žvilgsniai.

9 įrašas

Sveikučiai! Labai ilgai laukėt ir galiausiai sulaukėt devintosios dalies. Štai ir ji!

P.S. pasidalinkit  feisbukuose , onėse (jei naudojatės) ir t.t. Dėkui! :*

                                            * * *

-Turi bahurą? -paklausė manęs Lukas.
-Šiuo metu ne, o tu?
-Aš ne gėjus.
-Trololololol
-Šiaip neturiu mergos dabar.
-Aišku. -atsakiau nelabai domėdamasi pokalbiu.
-Kaip naktis? -vėl norėdamas užvesti kalbą Lukas.
-Noooooormaaaliai.
-Kas yra?
Pajutau, kad kažkas ne taip. Ne su Luku, bet šiaip. Kažkas ne taip. Reikia pabandyt...
-O Dieve Gabija! Tau viskas gerai?
-Oi, kas čia buvo? Kur aš?
-Tu nu-al-pai!
-Gal saulės smūgį gavai?
-Gal, bet abėjoju.
-Ai nu. Einam.
-Palauk, pasėdėsiu truputį.
Net nepajaučiau, kad kažkas atsitiko. Užsimerkiau, pamačiau kažką ir dabar atsibudau.
-Gerai, turiu jau varyt namo. -pareiškiau.
-Ne! Nevažiuok! Tipo nenori pamatyt kaip Alex'as rūko?
-Naaa. Gerai, bet tik iki šešių okei?
-Nu gerai. Palydėsiu tave iki stoties.
-Aha.
Mano kišenėje esantis telefonas pradėjo vibruoti. Ekranėlyje mirksėjo: Rokas. Atsiliepiau.

8 įrašas

Sveikučiai! Kaip gyvuojat? Štai keliu ir aštuntąją :)) Gero skaitymo :)

                                                         * * *

-Gerai bičas ramiau ok? Eik myžt ir nešnekėk taip su manim ok? Raminkis. Ne namuose esi.

-Gerai bl*t . Eik tik iš čia.

Lukas užlaužė ranką tebesiburnojančiam Mantui.

-Raminkis davai pasakiau. Nusimyži ir čiuoži iš mano namų.

-Gerai gerai.

O blemba pagalvojau. Ankščiau jis taip nemokėjo ir nebuvo toks pasitikintis savimi.

-Gerai sutvarkei jį bro. -pasakė Ieva..

-Tu su tokiais neprasidėk, o jeigu prasidėsi tai nebus smagu jam tikraaaai.

-Ačiū bro. -pasakė Ieva ir pabučiavo broliui į žandą.

Lukas pamatęs, kad aš į jį kreivai žiūriu į jį.

-Lankau kikboksą kartu su Vidu.

-Omg. -ir prapliupau juoktis.

-Kas yra?

Negalėjau nustot juoktis kokias 2 minutes.

-Su..su..su..su Vidu?

-Tik aš su juo nebendrauju, bet ten labai gerai moko ir vat priverčia kaip matai.

-Ai nu.

Vidas yra mūsų klasės kestuolis. Jam aprašyk turbūt reiktų visos knygos. Žodžiu jis keistas žmogus ir tiek.

Po keletos minučių paskambino Rokas.

-Labas.

-Sveikas. Ko norėjai?

-Turiu 2 žinias. Blogą ir gerą. Nuo kurios pradėt?

-Blogos.

-Tikrai?

-Taip.

-Ok. Elzę pagavo. Užuodė, kad rūkė. Dabar negalės visą likusią vasaros dalį niekur iš namų...

-O tu šūde..

-Taip taip..

-O geroji?

-Nežinau ar čia gera, bet... Alex'as rūko.

-Rimtai.- tyliai krizenau.

-Ir ne bet ką, o marihuaną.

-Nu naaaa.

Alex'as taip pat mūsų klasiokas. Jis atrodo toks mamyčiukas, bet dabar atsiimu žodžius.

-Tai vat. Jis man paskambino ir paklausė ar turiu žolės ir iš kur jos gaut. Tada išsipasakojo. Nu žodžiu. Papasakosiu kai susitiksim.

-Ok.

-Gerai tada čiau.

-Aha.

Lukas pastebėjo, kad kažkas ne taip.

-Kas yra?

Papasakojau jam visą pokalbį su Roku.

-Obana. Nesitikėjau. Sakė man Andrius,kad jis labai viskuo pasikeitė.

-Gali būt.

-Tai einam?

-Kur?

-Į lovą. -krizendamas pasiūlė Lukas.

-Tu ką, rimtai?

-Eik eik. Ne, juokauju. Nors.. Ai gal einam į miestą?

-Nu einaaaam. -keistai nužvelgusi atsakiau jam.

Atsisveikinom su Ieva ir Mantu ir ištipenom.

7 įrašas

Ryte atsikėlus radom jo sesę miegančią ant sofos su savo matyt bernu.
-Fu blemba! -pasigirdo Luko balsas iš wc.
-Kas yra?
-Ta durnė Ieva privėmė į vonią!
-O fuu! -krizendama pritariau jam šukuodamasi plaukus.
-Kaip man maudytis dabar?
-Palauk kol ji atsikels ir išvalys pati. -patariau.
-Jo jo. Valys..
-Labaaas rytas -po kelių minučių atsibudusi Ieva pratarė mums. - vėl Gabija čia?
-Labas. Vėl, bet po pusės metų pertraukos -mirktelėjau jai.
-Rimtai? Kaip greitai bėga laikas..
-Tai jau taip. -pritariau jai.
-Susipažink čia Mantas. Dabar jis miega, bet žinosi, kad čia jis.
Aš pažiūrėjau į jį. Omg! Čia tas Mantas!!! Lukas pastebėjo, kad aš kreivai žiūriu į jo sesės berną. Jis man stuktelėjo nestipriai su ranka į ranką.
-Čia jis? -pašnibždom paklausė Lukas.
Palinksėdama galva atsakiau jam. Jam taip pat atsivėpė žandikaulis kaip ir man.
-Kas yra? -nustebusi Ieva paklausė mūsų.
Po 10 minučių atsakėm, kad nieko.
Dabar mano planas sugriuvo. Nebežinau ką daryt. Čia tikrai jis. Mano akys nemeluoja. Reikia Ievos paklaust ar čia jis. Bet kaip? Nepaklausiu gi ar čia bernas kurį ji nuviliojo nuo merginos kuri nuviliojo ji nuo kitos merginos kuri dabar sėdi dėl to depresijoj. Juk tai kvaila. Bet kaip kitaip? Yra vienas būdas. Pavardė. Bet aš nežinau kokia jo pavardė. Mintyse nusijuokiau. Hm.. Reikia paklausti Jorūnės. Išsiunčiau jai klausimą. Gavau po kelių minučių atsakymą.
-Ieva, ar Manto pavardė Armavičius?
-Em.. Ką žinau. Gal. Reikia paklaust. O kam tau?
-Ai šiaip įdomu.
-Šiaip nebūna!
-Ieva, atsiknisk nuo jos. -sušuko Lukas iš gretimo kambario.
-Gerai gerai. -atsakė Ieva į brolio šūksnį.
Pagaliau atsikėlė ir Mantas. Pasisveikino ir nuėjo į wc.
-Ė bahuras! Aš nenoriu į tavo pasididžiavimą žiūrėt. Palauk kol pabaigsiu plautis rankas. -pasigirdo Luko balsas iš wc.
-Eik tu n*! -nelabai linksmai atsakė Lukui Mantas.

6 įrašas

Lukas liepė man pamaišyt grikius. Ramiausiai maišiau grikius ir apžiūrinėjau jo mamos kremą kuris gulėjo prie kriauklės.
Pajutau švelnias šiltas rankas ant klubų. Atsisukau. Lukas. Ištraukusi medinį šaukštą iš vandens bandžiau pasiekti druską, bet staiga Lukas prisitraukė mane ir..
Pasijutau kaip Rojuj! Seniai nebuvau jautusi šio jausmo. Prisiminiau Julių. Mūsų draugystė.. Ah.. Ji buvo tokia trumpa, bet įsimintina. Lukas dar vis švelniai bučiavo mane. Galiausiai baigė. Susilietę lūpom stovėjom dar kokias 5 minutes, kol grikiai nepradėjo lipti per kraštus.
-Ajajaaaaai!- sušukau.
-Dieve mano!- sušuko Lukas.
Jis greit sumažino ugnį. Kol išvalėm atėjo 1 valanda nakties.
-Gal jau einam miegot?-pasiūlė Lukas.
-Tai jo, bet pirma pavalgom nes aš beprotiškai alkana.
-Aš taip pat.
Suvalgėm visus grikius ir pilnais pilvais nuėjom ant lovos žiūrėt TV.
-Duok savo I Pod'ą.- paprašiau.
-Imk.-padavė Lukas.
Facebook'e 21 naujas pranešimas. Kažkas laikino mano foto ir komentavo kažką. Ehh.. Nieko įdomaus. Atsijungiau ir padėjau I pod'ą ant spintelės. Atsiguliau ir žiūrėjau filmą. Kažkaip žiauriai suėmė miegas. Nusisukau į sieną ir užsimerkiau. Paskutinis jausmas ką tą naktį patyriau (be sapnų) buvo švelnus Luko apsikabinimas. Tada paskendau į saldų miegą..

5 įrašas

Nelabai draugiškai atsisveikinę nukulniavom "Coffee Inn" link.
-Tu rimtai eisi? Nuo kada tu ir.. ir... ir Karė bestės? -išsižiojęs paklausė Julius.
-Žinoma! Pirma; mes ne bestės, antra; niekada gyvenime neeičiau jeigu nebūtų reikalo, bet dabar turiu eiti, kad nuvyliočiau tą Mantą. -mirktelėjau Juliui.
-O kam tau jis?
-Kai nueisim papasakosiu.
-Nu ok ok.-nieko nesuprasdamas atsakė Julius.
Nuėję ten šnekėjomės ir buvom kol mūsų liko tik 4: aš, Eglė, Julius, Lukas.
Julius prisiminė, kad turėjau papasakot kodėl turiu nukabinti Karolinos berną.
-Nes Karolina jį nuvyliojo nuo mano draugės ir ji dabar dėl to depreskėj sėdi. Aš jai turiu jį sugrąžint.
-Jasna tada.-linktelėdamas tepasakė Julius.
-Kaip įdomiai -tarė Lukas.- Ko tos mergos nepadaro dėl draugių.
-Tai jau taip. -vienu balsu sušukom su Egle.
Nusijuokėm ir toliau leidomės į kalbas.
Galiausiai išsiskirstė visi ir mes su Luku likom dviese.
-Tai einam pas mane? -paklausė Lukas?
-Einam.
Pasišnekučiuodami priėjom jo namus.
-Blemba galėtum pirmam aukšte gyvent. - Pa-var-gau!
Galiausiai užlipom kokius 10000000000000000000 laiptų. Įėjom į butą. Esu čia ne kartą buvusi. Lukas pašūkaujo: "mama?" "Ieva?" (jo sesės vardas Ieva).
-Gerai, nieko nėra. Dabar taip. Yra taisyklės pas mane. Pirmoji: jeigu nakvoji pas mane - turim pasiglamžyt, antroji - taisyklių nėra! Cha cha! Apgavau!
Jam matyt buvo labai linksma, bet man kažkaip nei kiek. Daugiausia dėmesio buvau sutelkus į savo porytojaus planą. Jis buvo užėmęs 30% mano smegenų dalies.
Lukas pastebėjęs, kad man nelabai juokingi jo "prikolai", tai paklausė kas man yra.
-Nieko.-atsakiau. -galvoju apie porytojaus planą.
-Aišku aišku. Gal nori grikių? Mūsų firminiai.- juokdamasis paklausė Lukas.
-Cha cha. Žinoma.- nusijuokiau ir toliau varčiau Ievos "Vogue" žurnalus.
-Už kiekvieną padarytą darbą - bučkis.
-Nesvaik gerai? Vietoj jų tu "pliūchą" gausi, o ne bučkį. Nori?
-Oi ne ne. Man pernai užteko.
-Tai vat vat.- užmečiau jam "Evil face".
Grikiai dar vis virė...

4 įrašas

Eidami sutikome dvi mano, Ilzės, Luko, Roko ir Juliaus klasiokes.
-Labas.- tarė pirmoji. Tai buvo narcizas Karolina.
-Sveika. -tariau. -Beje labas ir tau Milita.
-Mhm. Su girtuokliais nešneku.
-Sėkmės.-tarė Eglė.
Tyliai nusijuokiau. Galiausiai Rokas paklausė kur jos eina.
-Koks tavo reikalas? -piktai dėbtelėjusi į Roką paklausė Milita.
-Šiaip paklausiau.
Karolinai kažkas paskambino.
-Labukas mažiau! Ai su Milita trainiojamės po miestą, o tu?
Keistai dėbtelėjau į Karoliną.
-Ko čia spoksai?- paklausė Milita.
-Noriu ir spoksau blemba.
-Tai nespoksok!
-Eik šikt durne.
-Wtf?
-Ką?- nesupratau prie ko čia "wtf".
-Angliškai nesupranti?
-Nenusišnekėk gerai?- taip užbaigiau kvailą pokalbį su antruoju klasės narcizu.
"Iki Mantuli. Bučkis. Myliu." pasigirdo kvailas pokalbio galas iš Karolinos lūpų.
Turbūt su savo vaikinu šnekėjosi.
Kai Karolina pasakė "Mantuli" prisiminiau šiandien tartus Jorūnės žodžius:
"Blemba Mantas paliko dėl kažkokios sexovos sušiktos mergos. Karolina ar koks jos ten vardas". Reikia daugiau sužinoti.
-Vaikinas?- paklausiau Karolinos.
-Jop.
-Aišku.
-Labai fainas toks. Pavyko nuviliot nuo tokios panos. Cha cha. Jis sakė, kad su manim laimingesnis- nusijuokė ji.
Viskas aišku! Tai ir bus tas Mantas apie kurį šnekėjo Jorūnė! Galai susiveda.
-Aišku.- tik tiek pasakiau, nes buvau paskendusi apmąstymuose.
Karolina tikrai yra graži, taip kad toks kaip Mantas tikrai užsikabins. Šiek tiek jį pažįstu. Kai praeitą kartą buvau su Jorūne susitikus ji buvo su juo. Tada jis jau ir prie manęs kibo.
Greit viską parašiau Jorūnei. Iš jos tik gavau atsakymą ";(". Supratau draugę taigi, turiu jai padėti ir tuo pačiu pamokyti Karoliną. Nors Jorūnė ne geriausia draugė bet vistiek!
-Klausyk Kare. Gal kada susitinkam?
Girdėjau, kai ji šnekėjo telefonu, kad eis su Mantu poryt susitikt. Reikia pasiūlyt.
-Ką žinau. Galim, o kada?
-Gal poryt a?
-Neee. Negaliu. Einu su Mantu susitikt.
-O koks skirtumas, kad eini? Gi nieko aš nepadarysiu.
Karolina sudvėjojo ir pasakė:
-Klausyk aš tau rytoj dieną parašysiu ok? Turiu su Mantu pasitart.
-Aha- nusišypsojau.
Pusė darbo padaryta!

3 įrašas

-Sveiki visi!- sušukau ir nubėgau su visais apsikabinti.
Ten buvo Rokas, Ilzė, Milda, Laura, Eglė, Dominyka.. Nu žodžiu visa mūsų chebrytė.
-Labutis skrebutis- tarė Rokas savo firminiu pasisveikinimu.
-Kaip sekas?- paklausė manęs Eglė.
-G..g..geraaai- atsakiau mikčiodama negalėdama atplėšt akių nuo vieno klasioko.
Tai buvo Julius. Jis per vasarą taip išgražėjo! OMG!
-O taip- tarė Eglė.- mano panaši reakcija buvo jį pamačius.
-Labas Gabi. Ko taip keistai žiūri į mane?- keistai nužiūrėjęs mane tarė Julius.
-Kaip čia nežiūrėsi, kai toks gražuolis stovi prieš mane. Tu taip pasikeitei per vasarą!
-Cha cha. Ačiū ačiū. Tu taip pat labai išgražėjai!- nusijuokė jis.
Aš dar vis negalėdama atplėšt akių nuo Juliaus taip pat ne savu balsu nusijuokiau ir užsiverčiau "Jamaic'os".
-Ta pati Gabija- pasakė Rokas.
-Tai jau.- sutiko Eglė.
Šnekėdami apie ši ir tą pabaigėm tris butelius "Jamaic'os" ir svirduliuodami susėdom ant suoliuko.
Pagaliau Rokas tarė:
-O dabar laikas žolei!
Visi sušuko "Voho" (išskyrus aš ir Eglė, nes nenorėjom) ir toliau šnekėjosi. Lukas paleido Wiz Khalifa dainą "Young, wild and free" ir visi uždainavom priedainį.
Užsibuvom ten dar ilgai. Vėliau Eglė paklausė:
-Gabija?
-Kas?-atsakiau
-Žinai kiek dabar valandų?
-Ne, o ką?
-Jau 6.15. Tau už 15min paskutinis autas.
-So what?- atsakiau
-Kur tu nakvosi, nes jau tiiiiikrai nespėjai.
-Hm.. Pas Luką!- nusišypsojusi pažiūrėjau į jį.
-Ooo taaaip- juokėsi Lukas.
-Nu ok.- keistai pasižiūrėjusi į mane tarė Eglė.
Visi šnekėjomės, kol atėjo 21 valanda.
-Einam į "Coffee Inn'ą" ?- paklausė apspangusi Ilzė.
Visi sutiko.

2 įrašas

Išėjom iš "Pink'o" ir ėjom per Vokiečių gatvę. Po kiek laiko Tomui paskambino mama ir jis turėjo eit namo. Apsikabinom ir išsiskirstėm.
Ramiai ėjau baltuoju tiltu, kol iš nugaros manęs neišgąsdino.
-Bu!
-O Dieve Lukai!
-Ha ha. Išgąsdinau?
-Žiauriai.
-Omg Gabuška kokia tu pasikeitus!
-Į kurią pusę? -paklausiau su šypsena.
-Žinoma, kad į gerą! Visi klasiokai čiuju tave įsišiks per rugsėjo pirmąją
-Ha ha! Tu toks pat Lukas. Tai keisi šūlę?
-Nenusprendžiau dar. Kur su 4 gali įstot? -juokdamasis tarė jis.
-Bbž. Gal į antankę kokią?
-Oi, nežinau.
-Po galais kaip tu išgražėjai! -tariau.
-Ačiū ačiū. O kaip tu su šūle?
-Nieko. Toj pačioj čiuju.
-Tai gerai tada. Liksiu ir aš.
-Čia dabar nusprendei?
-Aha
-Kodėl?
-Dėl tavęs liksiu -mirktelėjo jis man.
-Eik eik durneli.
-Ei, einam ant barbako? -bandė gundyt mane
-Oi Lukai, dėl tavęs ir į pasaulio kraštą -nusijuokėm abu.
-Tai einam?
-Tai aišku!
Ėjom iki pro Halės turgų pasikalbėdami kol priėjom barbaką.

Veikėjai

Nuo ko viskas prasidėjo...

Sveiki!
Vieną dieną ramiai sėdėdama ant lovos susirašinėjau su savo BFF Indre (ji bus dienoraštyje kiek vėliau) ir pasakojau jai apie dienos įvykius. Pirmajame aukšte skambėjo radija kuri grojo dainą "paukščiai" . Ten buvo nerealiai prasmingi žodžiai taigi nusprendžiau ir aš parašyt kokį eilėraštuką. Parašiau vieną kuris ir man pačiai labai patiko. Parodžiau jį tėvams. Jiems jis taip pat nerealiai patiko taigi nusprendžiau parašyt daugiau.
Vieną dieną atėjo žinutė iš nepažįstamo numerio: "pamečiau telefą tai dabar negalėsiu chatint. Kai tik gausiu naują parašysiu. Indrė :* ". Labai susinervinau, kad negalėsiu jai papasakot šios dienos įvykių, nes būtent šiandien įvyko laaabai įdomių dalykų (tai ir bus dienoraštyje)! Taigi, kad nepamirščiau viską užrašiau. Taip gimė mano knygos pradžia.
Daugumai patinka skaityti kitų žmonių dienoraščius, nes ten būna daug visokių paslapčių ir panašiai. Žinoma žmonės kurių dienoraščius skaitė lieka nelabai patenkinti, o vat aš kitokia! Aš nusprendžiau pasidalinti savo dienoraščiu su jumis. Tai vat. Imkit ir skaitykit :)

Gabijošius :)
P.S. jei turit klausimų ar minčių rašykit : nenumatytipokyciai@gmail.com . Lauksiu :)