-Do...Do...Dominyka ligoninėj. -verkdama atsakiau.
-O Dieve. Kodėl?
-Nes nualpo kai pabandė Semkos hero.
-Nu tu šūdo gabale. Ir ką jie dabar darys?
-Nežino.
-Turim ten keliaut. -stodamasis sakė Lukas.
-NE! -sustabdžiau jį. - jie ten su policija šneka.
-Tuo labiau turim eit.
-Tu gali eit, bet aš neeisiu! -sušukau.
-Ne ne ne. Eisim kartu. Tu vakar sakei, kad su manim ir į pasaulio kraštą.
-Aš juokavau.
-O aš ne. Dabar einam.
-Ne nu. Mes irgi tada būsim įvelti į šitą makalynę.
-Tu nenori savo draugės išgelbėt?
-Ji man ne draugė!
-Kaip tai? -nieko nesuprasdamas klausė Lukas.
-Ji tik pažįstama.
-O man totaliai po**i! Ji Eglės bff, o Eglė mano draugė. Einam ir viskas.
Tada Lukas mane pabučiavo taip svaiginančiai kaip tada, nušluostė ašaras.
-Na gerai gerai. -šniurščiodama sutikau. -bet apsimesim, kad jų nepažįstam okey?
-Aha, tik pranešk šitą Rokui.
-Tuoj.
Dar vis negalėjau nustoti žliumbt. Taip staiga visas mano gan ramus gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Negaliu patikėt dėl Domos. Ji toks fainas žmogutis, o dabar? Nesuprantu kas darosi. Jorūnė, Karolina, Ieva, Dominyka.. Viskas apsivertė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą