Nelabai draugiškai atsisveikinę nukulniavom "Coffee Inn" link.
-Tu rimtai eisi? Nuo kada tu ir.. ir... ir Karė bestės? -išsižiojęs paklausė Julius.
-Žinoma! Pirma; mes ne bestės, antra; niekada gyvenime neeičiau jeigu nebūtų reikalo, bet dabar turiu eiti, kad nuvyliočiau tą Mantą. -mirktelėjau Juliui.
-O kam tau jis?
-Kai nueisim papasakosiu.
-Nu ok ok.-nieko nesuprasdamas atsakė Julius.
Nuėję ten šnekėjomės ir buvom kol mūsų liko tik 4: aš, Eglė, Julius, Lukas.
Julius prisiminė, kad turėjau papasakot kodėl turiu nukabinti Karolinos berną.
-Nes Karolina jį nuvyliojo nuo mano draugės ir ji dabar dėl to depreskėj sėdi. Aš jai turiu jį sugrąžint.
-Jasna tada.-linktelėdamas tepasakė Julius.
-Kaip įdomiai -tarė Lukas.- Ko tos mergos nepadaro dėl draugių.
-Tai jau taip. -vienu balsu sušukom su Egle.
Nusijuokėm ir toliau leidomės į kalbas.
Galiausiai išsiskirstė visi ir mes su Luku likom dviese.
-Tai einam pas mane? -paklausė Lukas?
-Einam.
Pasišnekučiuodami priėjom jo namus.
-Blemba galėtum pirmam aukšte gyvent. - Pa-var-gau!
Galiausiai užlipom kokius 10000000000000000000 laiptų. Įėjom į butą. Esu čia ne kartą buvusi. Lukas pašūkaujo: "mama?" "Ieva?" (jo sesės vardas Ieva).
-Gerai, nieko nėra. Dabar taip. Yra taisyklės pas mane. Pirmoji: jeigu nakvoji pas mane - turim pasiglamžyt, antroji - taisyklių nėra! Cha cha! Apgavau!
Jam matyt buvo labai linksma, bet man kažkaip nei kiek. Daugiausia dėmesio buvau sutelkus į savo porytojaus planą. Jis buvo užėmęs 30% mano smegenų dalies.
Lukas pastebėjęs, kad man nelabai juokingi jo "prikolai", tai paklausė kas man yra.
-Nieko.-atsakiau. -galvoju apie porytojaus planą.
-Aišku aišku. Gal nori grikių? Mūsų firminiai.- juokdamasis paklausė Lukas.
-Cha cha. Žinoma.- nusijuokiau ir toliau varčiau Ievos "Vogue" žurnalus.
-Už kiekvieną padarytą darbą - bučkis.
-Nesvaik gerai? Vietoj jų tu "pliūchą" gausi, o ne bučkį. Nori?
-Oi ne ne. Man pernai užteko.
-Tai vat vat.- užmečiau jam "Evil face".
Grikiai dar vis virė...
-Tu rimtai eisi? Nuo kada tu ir.. ir... ir Karė bestės? -išsižiojęs paklausė Julius.
-Žinoma! Pirma; mes ne bestės, antra; niekada gyvenime neeičiau jeigu nebūtų reikalo, bet dabar turiu eiti, kad nuvyliočiau tą Mantą. -mirktelėjau Juliui.
-O kam tau jis?
-Kai nueisim papasakosiu.
-Nu ok ok.-nieko nesuprasdamas atsakė Julius.
Nuėję ten šnekėjomės ir buvom kol mūsų liko tik 4: aš, Eglė, Julius, Lukas.
Julius prisiminė, kad turėjau papasakot kodėl turiu nukabinti Karolinos berną.
-Nes Karolina jį nuvyliojo nuo mano draugės ir ji dabar dėl to depreskėj sėdi. Aš jai turiu jį sugrąžint.
-Jasna tada.-linktelėdamas tepasakė Julius.
-Kaip įdomiai -tarė Lukas.- Ko tos mergos nepadaro dėl draugių.
-Tai jau taip. -vienu balsu sušukom su Egle.
Nusijuokėm ir toliau leidomės į kalbas.
Galiausiai išsiskirstė visi ir mes su Luku likom dviese.
-Tai einam pas mane? -paklausė Lukas?
-Einam.
Pasišnekučiuodami priėjom jo namus.
-Blemba galėtum pirmam aukšte gyvent. - Pa-var-gau!
Galiausiai užlipom kokius 10000000000000000000 laiptų. Įėjom į butą. Esu čia ne kartą buvusi. Lukas pašūkaujo: "mama?" "Ieva?" (jo sesės vardas Ieva).
-Gerai, nieko nėra. Dabar taip. Yra taisyklės pas mane. Pirmoji: jeigu nakvoji pas mane - turim pasiglamžyt, antroji - taisyklių nėra! Cha cha! Apgavau!
Jam matyt buvo labai linksma, bet man kažkaip nei kiek. Daugiausia dėmesio buvau sutelkus į savo porytojaus planą. Jis buvo užėmęs 30% mano smegenų dalies.
Lukas pastebėjęs, kad man nelabai juokingi jo "prikolai", tai paklausė kas man yra.
-Nieko.-atsakiau. -galvoju apie porytojaus planą.
-Aišku aišku. Gal nori grikių? Mūsų firminiai.- juokdamasis paklausė Lukas.
-Cha cha. Žinoma.- nusijuokiau ir toliau varčiau Ievos "Vogue" žurnalus.
-Už kiekvieną padarytą darbą - bučkis.
-Nesvaik gerai? Vietoj jų tu "pliūchą" gausi, o ne bučkį. Nori?
-Oi ne ne. Man pernai užteko.
-Tai vat vat.- užmečiau jam "Evil face".
Grikiai dar vis virė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą