* * *
-Tai vat. Nenorėtum pakartot? -pasiūlė Lukas.
-Tik poryt.
-Kodėl? Aš be tavęs tiek laiko neišgyvensiu!
-Aš kaime. Tai dėl ko skambinai?
-Norėjau meet..
-Tai poryt nebent.
-Nu ok.
-Gerai tada.
-Iki mažut.
-Aha.
Pypt pypt pypt. Dar kelias akimirkas neatitraukiau telefono nuo ausies ir negalėjau patikėt apie ką aš kalbėjau ir dar su kuo. Su Luku! Omg. Jis ankščiau be jokios nesvarios priežasties neskambindavo, o dabar meet užsinorėjo...
-Gabija. Gabija. GABIJA! -išgirdau Indrės balsą.
-Oi,sorriuka,užsisvajojau.
-Matau. Su kuo šnekėjai?
-Luku.
-Kokiu Luku?
-Klasioku. Geras Roko draugas. Mūsų chebra.
-Eh.. Blemba kaip noriu į Vilnių..
Po šių Indrės žodžių pas mane kūne išsiliejo optimizmo banga.
-Varom!
-Kada?
-Per tavo gimtadienį!
-Išprotėjai?
-Ne.
-Man tėvas pinigų neduos!
-Tai ir nereikia! Vat pirmadienį pačiu pirmu išvarom.
-O tai kaip dėl pinigų?
-Nesirūpink. Aš pasirūpinsiu viskuo. -mirktelėjau jai.
-Ovv Gabi. -apsikabino mane Indrė. -jeigu taip tai tada VAROM!!!
-Ok. Tada turiu viską suplanuot .
Nemačiau Indrės niekada tokios laimingos. Įsivaizduokit : mergina iškėlusi rankas bėgioja po kambarį ratais ir dainuoja "ėėė macarena!". Prie jos neįmanoma neprisidėt. Dabar jau dvi išprotėjęlės laksto po kambarį.:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą