P.S. Labai atsiprašau, kad tokia trumpa.
* * *
Bėgau kiek kojos neša. Pribėgau prie durų. Paskambinau. Duris atidarė Indrės brolis Ignas.
-O, labas. Pas In?
-Kas ten? -paklausė Indrė.
-Tavo stebuklas!-atsakiau.
-Gabi?! -sušuko ji.
-Aš.
-Aaaaa!!! Omg omg omg! -stipriai apsikabinom. -Ko nerašei? Galėjai bent pasakyt.
-Nebūtų buvę staigmenos.
Dar ilgai neatsikabinom. O Dieve. Negaliu patikėt, kad tu čia!
Šnekėjomės kelias ilgas valandas apie viską. Nesimatėm gal kokius 4 mėnesius.
-Omg. Tu rimtai? -sušuko Indrė.
-Nu!
Papasakojau jai apie Sandrą.
-Bet tai 50Lt.. Kaip jai ne gaila?
-Neįsivaizduoju...
-Hm.. Gal jus kas nors sieja tik ji nespėjo papasakot? -pakėlusi antakį susirūpino Indrė.
-Abėjoju..
-Nu ką žinau. Dar vis tiek susitiksi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą