-Ko tu bėgi nuo manęs? -paklausė Gerdos Rokas.
-Nes tu lohas!
-Nenorėk, kad mano kantrybė trūktų. -paėmęs Gerdą už rankos ją truktelėjo link savęs.
-Rokai? -pasiteiravau.
-Ko nori sterva? -nemaloniai atsakė jis mane.
-Priimsiu kaip komplimentą, bet ar mes galim eit?
-Mes su Gerda išsiaiškinsim santykius,o tu čiuožk iš čia.
-Mes neturim jokių santykių! -sušuko Gerda.
Rokas ją nužvelgė tokių žvilgsniu, kad neturiu žodžių jam apsakyt.
-Dabar taip, tu paleidi Gerda ir mums leidi eit arba..
-Kas "arba"? -pertraukė mane Rokas.
-Išspardau tau subinę ir tu nei manęs, nei Gerdos nepaliesi niekada gyvenime.
-O Dieve, kaip aš tavęs bijau.. -nusijuokė jis.
-Paleisk mane tu subingalvi! -sušuko Gerda.
-Eik n****i. -pasiuntė ją jis.
Po tų Roko žodžių jam trenkiau iš jėgos į pilvą.
-Ak, tu ku*va! Atsiimsi! -paleidęs Gerdą išlemeno jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą