18 įrašas

Kraunantis daiktus prisiminiau, kad žadėjau susitikt su Sandra. Šūdas! Visai pamiršau.

-Mama, kada mes išvažiuojam?

-Už valandos.

-Eh.. Galiu dvidešimčiai minučių į lauką?

-O spėsi susikraut daiktus?

-Jau susikroviau.

-Tikrai?

-Aha.

Melavau ir mama tai pastebėjo.

-O tikrai skubus reikalas?

-Žiauriai!

-Na gerai, bėk, bet lygiai trečią turi būt namie, Sukrausiu tau daiktus.

-Aha.

Dabar 13.56. Spėsim pasibūt. Nusiunčiau Sandrai sms su klausimu kur ji esanti.

[Sandra] stotyje, o tu?

[Gabija] halės turgus. Palaukt stotį manęs. Aš tuoj būsiu.

[Sandra] ok. Aš prie "Gusto Blyninės" lauksiu. Su violetiniu džemperiu.

Bėgau. Kai buvau jau šalia blyninės pamačiau tobulą, tikrąja to žodžio prasme merginą. Iš foto supratau, kad tai ji. Ji pamatė mane. Atpažino. Išskėtė rankas ir laukė manęs.

-Sveika!

-Laba laba. Nesitikėjau, kad taip šiltai sutiksi mane.

-Oi. Turiu tau tiek daug papasakot!

-Em.. Apie ką?

-Eikim palengva į vidų.

-Aš neturiu daug laiko.

-Kiek tas nedaug?

-Trečią turiu būt namie, o nuo čia 10min kelio.

-Vaje kaip negerai. Verčiau tu bėk namo, nes jau 14.27.

-Labai atsiprašau už sugaištą laiką Sandra.

-O kodėl taip anksti turi būt?

-Su tėčiu važiuojam į kaimą pas močiutę.

-O mama?

-Ji nėščia ir nenori nuo šešto mėnesio niekur važiuot iš namų, nes vaiką nori sveiką pagimdyt ir bla bla bla.

-Ooo.. O kiek jau mėnesių?

-Septyni..

-Aišku tada. Gerai brangioji važiuok namo tada. Iki.

-Iki. Susirašysim.. -nusišypsojau.

-Būtinai!

Apsikabinom ir aš išėjau. Dar ilgai galvojau apie šitą susitikimą. O jos frazė "gerai brangioji" man vis neišėjo iš galvos. Kodėl ji taip pasakė? Mes tik ką susipažinom.. Tiesa, kad paauglystėje būna daug pokyčių, bet šitie spėju, mano gyvenime nebuvo numatyti..

17 įrašas

-Niam kaip skanu! -pagyriau mamą pilna burna.
-Valgyk į sveikatą!
-Aha.
Telefonas pradėjo vibruoti ant stalo ir iš jo pradėjo sklisti grupės "LMFAO" dainos akordai.
-Fui Gabi! Išjunk tą šlamštą!
-Tuoj čia man skambina. -šiaip ne taip greit sukramčiusi atsiliepiau. -Alio.
-Po galais Mile! -tai Karė.
-Whaa? Kas yra? Aš valgau.
-Valgai?! -suklykė Karolina. -Mes tavęs laukiam prie Katedros, o tu sau ramiausiai namie valgai?
-Em.. Aš nesakiau, kad ateisiu.
-Ką?! Nemeluok man! Pati vakar rašei, kad ateisi.
-Hm.. -pasižiūrėjau išsiųstųjų sms katalogą, bet ten Karolinos vardo nebuvo. -tai, kad aš tau nerašiau. Tu pažiūrėk gautas žinutes.
-Nu gerai. -padėjo ragelį Karolina.
WTF? Kas jai čia susisuko? Po minutės parėjo sms: Sorriuka. Netyčia. Su Milita sumaišiau :D
Viskas aišku.
Pavalgiusi ruošiausi eit susitikt su Sandra,bet..
-Kur eini?
-Su drauge susitikt, o ką?
-Niekur negali eit.
-Kodėl? -nesuprasdama paklausiau.
-Nes važiuosi į Kauną.
-Ko ten?
-Turėsi su tėčiu važiuot į "Megą" šaldytuvo pirkt.
-Kokio šaldytuvo?
-Nežinau, kokį išrinksit. -nusišypsojo mam.
-Nenoriu važiuot! -pareiškiau.
-Užsinorėsi, kai pasakysiu, kad po to važiuosi pas močiutę.
-Ou mai gaaaaaaaaaad! Mam! Aš susitiksiu su Indre! Aaa!!! Kokia aš laiminga!
Indrė yra mano geriausia draugė. Mes esam geriausios draugės pasaulyje! Po šitų mamos žodžių nenustygau vietoj.

16 įrašas

[Gabija] pažįstamos?
[Sandra] ne, bet noriu susipažinti :)
[Gabija}aa.. Aišku, o kodėl būtent aš?
[Sandra] nes... Šiaip :) manau esi fainas žmogus.
[Gabija] aišku. Iš kur tu?
[Sandra] Vilniaus.
[Gabija] aš taip pat.
[Sandra] gal norėtum susitikt kada?
[Gabija] na nežinau. Reiktų pagalvot.
[Sandra] gerai. Lauksiu atsakymo, parašyk : 862265749 :)
[Gabija] mielai, tik neturiu sąskaitos...
[Sandra] galiu papildyt ;)
[Gabija] oi. Mes ką tik susipažinom, o tu jau sąskaitą man ruošiesi pildyti. Nereikia! Aš nueisiu iki artimiausio kiosko ir pasipildysiu.
[Sandra] oi ne. Man vieni niekai! Koks nr. tavo?
[Gabija] na.. 862379909.
[Sandra] tuoj ;)
[Gabija] labai tau ačiū!
[Sandra] sakau, man vieni niekai.
[Sandra] padaryta! Tuoj turėtum gaut sms.
Telefone pasirodė žinutė su tekstu: jūsų sąskaita papildyta 50.00 Lt.
[Gabija] 50?! OMG! Kuoktelėjai?
[Sandra] Kas yra?
[Gabija] 50Lt!!!
[Sandra] na taip, o kas?
[Gabija] einam susitikt - grąžinsiu.
[Sandra] ką?! Nereikia man!
[Gabija] kaip tai? Žinoma, kad reikia.
[Sandra] čia susipažinimo dovana ;)
[Gabija] Vajetau.. Ačiū tau LABAI!
[Sandra] nėr už ką :) Tai einam susitikt?
[Gabija] šiek tiek vėliau okey?
[Sandra] aha. Parašyk.
Sandra is offline.
Nu ką žinau. Keistai čia. Tokio žmogaus su tokiu dosnumu dar nemačiau. Ir draugų daug, dauguma lietuviai. Hm.. Parašysiu iš sąskaitos.
[Gabija] Labas, čia Gabija. Tai susitiksim?
[Sandra] Žinoma! Kada tu gali?
[Gabija] Užžžž dviejų valandų ok?
[Sandra] Tinka :)
[Gabija] Gerai, tai parašysiu kai pavalgysiu.
[Sandra] Lauksiu. Skanaus ;)
[Gabija] Ačiū.
Nulipau į apačią. Ant stalo stovėjo mamos firminiai lietiniai.

15 įrašas

-Labas rytas. -pasigirdo mamos balsas.
-Labas labas. Kaip jis laikosi?
Mano mama 7mėnesį nėščia, taigi neplona.
-Kolei kas gerai, o kaip tu?
-Puikiai. -nusišypsojau.
-Kelintą vakar grįžai?
-Po aštuonių truputį. Tu jau miegojai, tai nenorėjau žadint.
-O pas ką nakvojai?
-Pas Luką.
-O! Susitikot?
-Taip išeina. Ant baltojo tilto išgasdino mane.

-Aišku. Tai jau spėju ir su chebryte buvai susitikus.
-Aha.
-Kaip storuliukas Julius laikosi?
-Nepatikėsi! Dabar toks aukštas ir užsikačialinęs.
-O blemba. -nustebusi tarė mama. -o dabar eik lietinių valgyt.
-Gerai, tik į feisbuką nueisiu.
-Tau tas feisbukas kaip narkotikas. -nusijuokė mama.
-Tai jau taip.
Nuėjusi radau aštuonis naujus pranešimus ir vieną pakvietimą draugauti. Kvietė kažkokia Sandra Iliūtė. Nepažįstu, tai nepriėmiau. Po kelių minučių vėl naujas pakvietimas. Ta pati. Hm.. Reikia parašyt.

14 įrašas

Bandžiau užmigti. Parėjo sms'as. Nuo Karės: Labas, ryt galim susitikt. Mantas irgi bus. Eisi?

O Dieve! Ką man daryt? Aš mačiau Mantą laižantis su Luko seserim, o ką dabar daryt? OMG. Neįsivaizduoju ką daryt. Reikia parašyt Lukui. Po minutės atėjo žinutė: jūsų sąskaitoje nepakanka pinigų siųsti žinutę nurodytu numeriu. Prasikeikiau mintyse kiek įmanoma. Ką dabar daryt? Nei Karolinai atsakyt, nei Lukui parašyt. Šūdas! Vis tiek dabar nieko negaliu padaryt. Nuėjau prie kompo. Išsigelbėjimas! Lukas "online"! Klaviatūra surinkai tekstą pasakojantį apie šitą keblų dalyką.

[Lukas] kebli padėtis. Nežinau kaip padėt.

[Gabija] papasakok viską Ievai.

[Lukas] 1. Jos nėra namie. 2. Ji man snukį išdaužys.

[Gabija] eik eik. Taigi kickbox'ą lankai.

[Lukas] tai kas?

[Gabija] tai tas!

[Lukas] nu gerai einu aš miegot. Labanakt :*

[Gabija] ne! Pasakyk ką man daryt!

[Lukas] eik.

[Gabija] rimtai?

[Lukas] taip.

[Gabija] nuuu geraaaaai.. Labanakt tada :*

[Lukas] labos :D*

Blemba nežinau ar tikrai daryt kaip Lukas sako.. Hm.. Iki ryto sugalvosiu.

13 įrašas

-GA - BI - JA! -pasigirdo Luko balsas.
-Kas? -nustebusi tariau. - ko taip rėki?
-Tu ir vėl buvai nualpus!
-Gali būt. -ramiai atsakiau. Vėliau supratau, kad nieko nesuprantu. - RIMTAI?!
-Taip.
-A..aš užsimerkiau ir.. Aš nieko vapšė nebesuprantu.
-Kas tau darosi?
-Nežinau. Kur Domė?

-Palatoj.

-Tai einam.

Įėjom į palatą. Domė gulėjo lovoje su lašeline.
-Labas, kaip tu? -paklausiau.
-Ne kaip. Kaip jūs?

-Nesvarbu. Dabar svarbiau tu.
-Aš tai aš. Ne kaip man.

-O kas yra? Ką pasakė tau?
-Sakė, kad man kažkoks plaučių šūdas ir, kad rūkyti man griežtai draudžiama. Ypač kažką panašaus į herą.
-O ką tėvai?

Dominyka pradėjo verkti.

-Nežinau ir niekada nesužinosiu.
-What? -susirūpinusi paklausiau.
-Jie žuvę.
-Oi. Sorry, kad uždaviau tokį klausimą. Nežinojau..
-Tu nekalta.
-O tai kur tu gyveni?
-Visur?
-Ta prasme?
-Pas draugus. Tai ten, tai šen.
-Aaa.. Aišku.
Dar ilgai šnekėjom su Dome kol Lukas neperspėjo, kad jau beveik šešios.
-Gerai. Turiu eit. Iki. Laikykis.
-Aha. Tu taip pat.
-Užsuksiu kokią dieną.
-Lauksiu tada.
-Iki. -tarė Lukas.
Jis palydėjo mane iki stoties. Važiuodama namo galvojau apie per dvi dienas pasikeitusį mano gyvenimą.

12 įrašas

Sveiki! Taip susiklostė, kad kelti pavyks dažniausiai šeštadieniais tai laukit kiekvieno šeštadienio! O dabar skaitom dvyliktą dalį!

                                                                     * * *

Paskambinau Rokui ir paaiškinau viską.
-Okey. Mes jūsų nepažįstam. Dabar iki. Mes centro poliklinikoj beje.
-Aha. Iki. - padėjau ragelį ir atsisukai į Luką. - einam į centro polikliniką.
-O kur ji yra?
-Centre glušiau. - nelabai linksmai atsakiau Lukui.
-Ai nu. LOL.
Važiavom su 6 troleibusu. Nuėjom per 10min.
-Gera diena. -tariau priimamojo sekretorei.
-Gera gera. Ko norėsite? - maloniai pasiteiravo moteris.
-Norėtume aplankyti pacientę.
-Vardas ir Pavardė?
-Dominyka Draziūnaitė.
-Kas jūs jai?
Šiek tiek abėjojau ar sakyti tiesą.
-Labai geri draugai.
-Lankyti gali tik artimieji, ypač tokias ligones.
-Bet mes labai geri draugai. Man ji kaip sesuo. -vos meluojančiai neverkdama pareiškiau.
-Naaa gerai, bet labai trumpam.
-Oi, ačiū labai! -su šypsena atsakiau jai.
-173 palata.
-Aha. Dar kartelį dėkui.
-Nėr už ką. Tik pasistenkit greičiau.
-Gerai.
Lipome 3 aukštus kol pasiekėme 173 palatą.
-Atrodo čia. -pasakė Lukas.
-Na gerai. Eime.
Lukas jau darė duris..

11 įrašas

-Kas yra? -pasiteiravo suglumęs Lukas.
-Do...Do...Dominyka ligoninėj. -verkdama atsakiau.
-O Dieve. Kodėl?
-Nes nualpo kai pabandė Semkos hero.
-Nu tu šūdo gabale. Ir ką jie dabar darys?
-Nežino.
-Turim ten keliaut. -stodamasis sakė Lukas.
-NE! -sustabdžiau jį. - jie ten su policija šneka.
-Tuo labiau turim eit.
-Tu gali eit, bet aš neeisiu! -sušukau.
-Ne ne ne. Eisim kartu. Tu vakar sakei, kad su manim ir į pasaulio kraštą.
-Aš juokavau.
-O aš ne. Dabar einam.
-Ne nu. Mes irgi tada būsim įvelti į šitą makalynę.
-Tu nenori savo draugės išgelbėt?
-Ji man ne draugė!
-Kaip tai? -nieko nesuprasdamas klausė Lukas.
-Ji tik pažįstama.
-O man totaliai po**i! Ji Eglės bff, o Eglė mano draugė. Einam ir viskas.
Tada Lukas mane pabučiavo taip svaiginančiai kaip tada, nušluostė ašaras.
-Na gerai gerai. -šniurščiodama sutikau. -bet apsimesim, kad jų nepažįstam okey?
-Aha, tik pranešk šitą Rokui.
-Tuoj.
Dar vis negalėjau nustoti žliumbt. Taip staiga visas mano gan ramus gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Negaliu patikėt dėl Domos. Ji toks fainas žmogutis, o dabar? Nesuprantu kas darosi. Jorūnė, Karolina, Ieva, Dominyka.. Viskas apsivertė.

10 įrašas

Sveiki! Norėjau laaabai paprašyti, kad pasidalintumėt šita istorija su draugais. Būčiau labai dėkinga! -Autorė

                                            * * *

-Klausau.
-Laabas.. -kažkaip nelinksmai pasisveikino Rokas.
-Labas. -pasirodė, kad Roko balsas sunerimęs. -ko taip keistai šneki?
-Gerai. Turiu vis tiek papasakot. Domė pabandė heroino ir...
-Heroino?! Jūs nesveiki? Taigi negi nepameni, kai per tavo sušiktą heroiną Julius ranką susilaužė?
-Taip taip, pamenu, bet šį kartą baisiau.
-Blemba.. Kas dabar?
Lukas keistai žiūrėjo į mane.
-Domė pabandė ir.. ir.. ji dabar ligoninėj.
-OMG! O kur jūs?
-Laukiamajam sėdim ir su policija šnekam.
-POLICIJA?! -sušukau.
-Jo. Aš dabar wc tai galėjau paskambint.
-O Dieve..
-Dabar man reikia tavo patarimo. Jie klausė kas mums pardavė. Sakyt?
-Nežinau. -atsidusau su ašarom akyse. -bet iš kur žino, kad bandė?
-Padarė tyrimus.
-Nu tu k***a.
-Ką darom?
-Sakysit, kad Semka pardavė?
-Nežinau. Nežinau ką daryt.
-Blemba. Pasuksiu vėliau.
-Ok.
-Iki. -atsisveikinau.
-Čiau.
Baigusi pokalbį pradėjau žliumbt ir į mane susmigo visų žmonių esančių "Latte Room'e" žvilgsniai.

9 įrašas

Sveikučiai! Labai ilgai laukėt ir galiausiai sulaukėt devintosios dalies. Štai ir ji!

P.S. pasidalinkit  feisbukuose , onėse (jei naudojatės) ir t.t. Dėkui! :*

                                            * * *

-Turi bahurą? -paklausė manęs Lukas.
-Šiuo metu ne, o tu?
-Aš ne gėjus.
-Trololololol
-Šiaip neturiu mergos dabar.
-Aišku. -atsakiau nelabai domėdamasi pokalbiu.
-Kaip naktis? -vėl norėdamas užvesti kalbą Lukas.
-Noooooormaaaliai.
-Kas yra?
Pajutau, kad kažkas ne taip. Ne su Luku, bet šiaip. Kažkas ne taip. Reikia pabandyt...
-O Dieve Gabija! Tau viskas gerai?
-Oi, kas čia buvo? Kur aš?
-Tu nu-al-pai!
-Gal saulės smūgį gavai?
-Gal, bet abėjoju.
-Ai nu. Einam.
-Palauk, pasėdėsiu truputį.
Net nepajaučiau, kad kažkas atsitiko. Užsimerkiau, pamačiau kažką ir dabar atsibudau.
-Gerai, turiu jau varyt namo. -pareiškiau.
-Ne! Nevažiuok! Tipo nenori pamatyt kaip Alex'as rūko?
-Naaa. Gerai, bet tik iki šešių okei?
-Nu gerai. Palydėsiu tave iki stoties.
-Aha.
Mano kišenėje esantis telefonas pradėjo vibruoti. Ekranėlyje mirksėjo: Rokas. Atsiliepiau.