-Klausyk, tavo gimtadienis jau čia pat. Darysi? -pasiteiravau Indrės.
-Neeeeeežinau dar..
-Taigi jis poryt!
-Nu žinau.
-Davai švenčiam!
-Iš kur pinigų?
-Ką žinau. -nusišypsojau.
-Nu žiūrėsim dar.
Iš kito kambario pradėjo skambėti mano telefono skambėjimo tonas. Greit nubėgau atsiliept.
-Alio.
-Labas mažut.
Tai buvo Lukas.
-Nuo kada?
-Kas?
-Mažutė?
-Nuo nakvojimo pas mane.
Iš karto supratau kur jis suka. Apsimečiau, kad nesuprantu apie ką jis.
-Em.. Tai kad ten nieko nebuvo.
-Buvo.
-Kas?
-Bučinys. Negi neprisimeni? Dar visą naktį apsikabinę buvom.
-Tiksliau tu mane buvai.
-Gerai gerai, bet bučinys tau tikrai patiko.
-Hm.. Buvę ir geresnių.
Indrė į mane keistai žiūrėjo ir aš negalėjau neprasijuokt.
Sveikučiaaaai! Labai atsiprašau, kad neįkėliau taip ilgai. Tikiuosi, kad nepamiršot šios istorijos ir, kad nesupyksit, kad taip ilgai neįkėliau (dienoraštį buvau kaime palikus). O dabar skaitom JUBILIEJINĘ dalį!!! Valio!
P.S. Labai atsiprašau, kad tokia trumpa.
* * *
Bėgau kiek kojos neša. Pribėgau prie durų. Paskambinau. Duris atidarė Indrės brolis Ignas.
-O, labas. Pas In?
-Kas ten? -paklausė Indrė.
-Tavo stebuklas!-atsakiau.
-Gabi?! -sušuko ji.
-Aš.
-Aaaaa!!! Omg omg omg! -stipriai apsikabinom. -Ko nerašei? Galėjai bent pasakyt.
-Nebūtų buvę staigmenos.
Dar ilgai neatsikabinom. O Dieve. Negaliu patikėt, kad tu čia!
Šnekėjomės kelias ilgas valandas apie viską. Nesimatėm gal kokius 4 mėnesius.
-Omg. Tu rimtai? -sušuko Indrė.
-Nu!
Papasakojau jai apie Sandrą.
-Bet tai 50Lt.. Kaip jai ne gaila?
-Neįsivaizduoju...
-Hm.. Gal jus kas nors sieja tik ji nespėjo papasakot? -pakėlusi antakį susirūpino Indrė.
-Abėjoju..
-Nu ką žinau. Dar vis tiek susitiksi.
Sveiki! Sorry, kad taip ilgai neįkėliau :\ buvo kompas sugedęs :\\ o dabar skaitom devynioliktą dalį!:)
* * *
-Va Gabija, sukroviau tau daiktus. Žiūrėk: čia šita maikė, vat dar šitus džinsinius šortus įdėjau. Gerai bus?
-Aha. Puiku. Tu mane permatai kiaurai!
-Na matai kaip, o dabar bėk tėčiui kuprinę atsiduot.
-O apatinius? O kosmetinę su visais kremais įdėjai?
-Būk rami, viskas yra.
-O šepetėlį dantims? Pudrą?
-Žinoma, kad įdėjau.
-Neramu man. Vistiek kažką pamiršai.
-Gabija. Nusiramink. Viskas yra. Vis tiek tik trims dienoms.
-Ai nu. Gerai gerai.
Išvažiavom su tėčiu apie 16h. "Megoj" buvom po valandos.
-Žiūrėk Gabi, kaip tau šitas? -parodė tėtis į vieną iš šaldytuvų.
-Nelabai man, o tau?
-Naa jis visai geras, bet netinak prie sienų.
-O Dieve! Tėti žiūrėk! -sušukau per visą parduotuvę. -žiūrėk koks nerealus! O spalva kokia...
-Imam! -su šypsena pasakė jis.
-Tu rimtai?
-Visiškai. -mirktelėjo jis man.
Už šaldytuvą sumokėjom 3659Lt.
Nuvažiavom į kaimą apie 19h. Pasisveikinau su močiute ir iš karto visu greičiu bėgau pas Indrę.
