paveiksliukas

paveiksliukas

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

8 įrašas



Sveikučiai! Kaip gyvuojat? Štai keliu ir aštuntąją :)) Gero skaitymo :)

                                                         * * *

-Gerai bičas ramiau ok? Eik myžt ir nešnekėk taip su manim ok? Raminkis. Ne namuose esi.
-Gerai bl*t . Eik tik iš čia.
Lukas užlaužė ranką tebesiburnojančiam Mantui.
-Raminkis davai pasakiau. Nusimyži ir čiuoži iš mano namų.
-Gerai gerai.
O blemba pagalvojau. Ankščiau jis taip nemokėjo ir nebuvo toks pasitikintis savimi.
-Gerai sutvarkei jį bro. -pasakė Ieva..
-Tu su tokiais neprasidėk, o jeigu prasidėsi tai nebus smagu jam tikraaaai.
-Ačiū bro. -pasakė Ieva ir pabučiavo broliui į žandą.
Lukas pamatęs, kad aš į jį kreivai žiūriu į jį.
-Lankau kikboksą kartu su Vidu.
-Omg. -ir prapliupau juoktis.
-Kas yra?
Negalėjau nustot juoktis kokias 2 minutes.
-Su..su..su..su Vidu?
-Tik aš su juo nebendrauju, bet ten labai gerai moko ir vat priverčia kaip matai.
-Ai nu.
Vidas yra mūsų klasės kestuolis. Jam aprašyk turbūt reiktų visos knygos. Žodžiu jis keistas žmogus ir tiek.
Po keletos minučių paskambino Rokas.
-Labas.
-Sveikas. Ko norėjai?
-Turiu 2 žinias. Blogą ir gerą. Nuo kurios pradėt?
-Blogos.
-Tikrai?
-Taip.
-Ok. Elzę pagavo. Užuodė, kad rūkė. Dabar negalės visą likusią vasaros dalį niekur iš namų...
-O tu šūde..
-Taip taip..
-O geroji?
-Nežinau ar čia gera, bet... Alex'as rūko.
-Rimtai.- tyliai krizenau.
-Ir ne bet ką, o marihuaną.
-Nu naaaa.
Alex'as taip pat mūsų klasiokas. Jis atrodo toks mamyčiukas, bet dabar atsiimu žodžius.
-Tai vat. Jis man paskambino ir paklausė ar turiu žolės ir iš kur jos gaut. Tada išsipasakojo. Nu žodžiu. Papasakosiu kai susitiksim.
-Ok.
-Gerai tada čiau.
-Aha.
Lukas pastebėjo, kad kažkas ne taip.
-Kas yra?
Papasakojau jam visą pokalbį su Roku.
-Obana. Nesitikėjau. Sakė man Andrius,kad jis labai viskuo pasikeitė.
-Gali būt.
-Tai einam?
-Kur?
-Į lovą. -krizendamas pasiūlė Lukas.
-Tu ką, rimtai?
-Eik eik. Ne, juokauju. Nors.. Ai gal einam į miestą?
-Nu einaaaam. -keistai nužvelgusi atsakiau jam.
Atsisveikinom su Ieva ir Mantu ir ištipenom.

2012 m. vasario 25 d., šeštadienis

7 įrašas

Ryte atsikėlus radom jo sesę miegančią ant sofos su savo matyt bernu.
-Fu blemba! -pasigirdo Luko balsas iš wc.
-Kas yra?
-Ta durnė Ieva privėmė į vonią!
-O fuu! -krizendama pritariau jam šukuodamasi plaukus.
-Kaip man maudytis dabar?
-Palauk kol ji atsikels ir išvalys pati. -patariau.
-Jo jo. Valys..
-Labaaas rytas -po kelių minučių atsibudusi Ieva pratarė mums. - vėl Gabija čia?
-Labas. Vėl, bet po pusės metų pertraukos -mirktelėjau jai.
-Rimtai? Kaip greitai bėga laikas..
-Tai jau taip. -pritariau jai.
-Susipažink čia Mantas. Dabar jis miega, bet žinosi, kad čia jis.
Aš pažiūrėjau į jį. Omg! Čia tas Mantas!!! Lukas pastebėjo, kad aš kreivai žiūriu į jo sesės berną. Jis man stuktelėjo nestipriai su ranka į ranką.
-Čia jis? -pašnibždom paklausė Lukas.
Palinksėdama galva atsakiau jam. Jam taip pat atsivėpė žandikaulis kaip ir man.
-Kas yra? -nustebusi Ieva paklausė mūsų.
Po 10 minučių atsakėm, kad nieko.
Dabar mano planas sugriuvo. Nebežinau ką daryt. Čia tikrai jis. Mano akys nemeluoja. Reikia Ievos paklaust ar čia jis. Bet kaip? Nepaklausiu gi ar čia bernas kurį ji nuviliojo nuo merginos kuri nuviliojo ji nuo kitos merginos kuri dabar sėdi dėl to depresijoj. Juk tai kvaila. Bet kaip kitaip? Yra vienas būdas. Pavardė. Bet aš nežinau kokia jo pavardė. Mintyse nusijuokiau. Hm.. Reikia paklausti Jorūnės. Išsiunčiau jai klausimą. Gavau po kelių minučių atsakymą.
-Ieva, ar Manto pavardė Armavičius?
-Em.. Ką žinau. Gal. Reikia paklaust. O kam tau?
-Ai šiaip įdomu.
-Šiaip nebūna!
-Ieva, atsiknisk nuo jos. -sušuko Lukas iš gretimo kambario.
-Gerai gerai. -atsakė Ieva į brolio šūksnį.
Pagaliau atsikėlė ir Mantas. Pasisveikino ir nuėjo į wc.
-Ė bahuras! Aš nenoriu į tavo pasididžiavimą žiūrėt. Palauk kol pabaigsiu plautis rankas. -pasigirdo Luko balsas iš wc.
-Eik tu n*! -nelabai linksmai atsakė Lukui Mantas.

6 įrašas

Lukas liepė man pamaišyt grikius. Ramiausiai maišiau grikius ir apžiūrinėjau jo mamos kremą kuris gulėjo prie kriauklės.
Pajutau švelnias šiltas rankas ant klubų. Atsisukau. Lukas. Ištraukusi medinį šaukštą iš vandens bandžiau pasiekti druską, bet staiga Lukas prisitraukė mane ir..
Pasijutau kaip Rojuj! Seniai nebuvau jautusi šio jausmo. Prisiminiau Julių. Mūsų draugystė.. Ah.. Ji buvo tokia trumpa, bet įsimintina. Lukas dar vis švelniai bučiavo mane. Galiausiai baigė. Susilietę lūpom stovėjom dar kokias 5 minutes, kol grikiai nepradėjo lipti per kraštus.
-Ajajaaaaai!- sušukau.
-Dieve mano!- sušuko Lukas.
Jis greit sumažino ugnį. Kol išvalėm atėjo 1 valanda nakties.
-Gal jau einam miegot?-pasiūlė Lukas.
-Tai jo, bet pirma pavalgom nes aš beprotiškai alkana.
-Aš taip pat.
Suvalgėm visus grikius ir pilnais pilvais nuėjom ant lovos žiūrėt TV.
-Duok savo I Pod'ą.- paprašiau.
-Imk.-padavė Lukas.
Facebook'e 21 naujas pranešimas. Kažkas laikino mano foto ir komentavo kažką. Ehh.. Nieko įdomaus. Atsijungiau ir padėjau I pod'ą ant spintelės. Atsiguliau ir žiūrėjau filmą. Kažkaip žiauriai suėmė miegas. Nusisukau į sieną ir užsimerkiau. Paskutinis jausmas ką tą naktį patyriau (be sapnų) buvo švelnus Luko apsikabinimas. Tada paskendau į saldų miegą..

5 įrašas

Nelabai draugiškai atsisveikinę nukulniavom "Coffee Inn" link.
-Tu rimtai eisi? Nuo kada tu ir.. ir... ir Karė bestės? -išsižiojęs paklausė Julius.
-Žinoma! Pirma; mes ne bestės, antra; niekada gyvenime neeičiau jeigu nebūtų reikalo, bet dabar turiu eiti, kad nuvyliočiau tą Mantą. -mirktelėjau Juliui.
-O kam tau jis?
-Kai nueisim papasakosiu.
-Nu ok ok.-nieko nesuprasdamas atsakė Julius.
Nuėję ten šnekėjomės ir buvom kol mūsų liko tik 4: aš, Eglė, Julius, Lukas.
Julius prisiminė, kad turėjau papasakot kodėl turiu nukabinti Karolinos berną.
-Nes Karolina jį nuvyliojo nuo mano draugės ir ji dabar dėl to depreskėj sėdi. Aš jai turiu jį sugrąžint.
-Jasna tada.-linktelėdamas tepasakė Julius.
-Kaip įdomiai -tarė Lukas.- Ko tos mergos nepadaro dėl draugių.
-Tai jau taip. -vienu balsu sušukom su Egle.
Nusijuokėm ir toliau leidomės į kalbas.
Galiausiai išsiskirstė visi ir mes su Luku likom dviese.
-Tai einam pas mane? -paklausė Lukas?
-Einam.
Pasišnekučiuodami priėjom jo namus.
-Blemba galėtum pirmam aukšte gyvent. - Pa-var-gau!
Galiausiai užlipom kokius 10000000000000000000 laiptų. Įėjom į butą. Esu čia ne kartą buvusi. Lukas pašūkaujo: "mama?" "Ieva?" (jo sesės vardas Ieva).
-Gerai, nieko nėra. Dabar taip. Yra taisyklės pas mane. Pirmoji: jeigu nakvoji pas mane - turim pasiglamžyt, antroji - taisyklių nėra! Cha cha! Apgavau!
Jam matyt buvo labai linksma, bet man kažkaip nei kiek. Daugiausia dėmesio buvau sutelkus į savo porytojaus planą. Jis buvo užėmęs 30% mano smegenų dalies.
Lukas pastebėjęs, kad man nelabai juokingi jo "prikolai", tai paklausė kas man yra.
-Nieko.-atsakiau. -galvoju apie porytojaus planą.
-Aišku aišku. Gal nori grikių? Mūsų firminiai.- juokdamasis paklausė Lukas.
-Cha cha. Žinoma.- nusijuokiau ir toliau varčiau Ievos "Vogue" žurnalus.
-Už kiekvieną padarytą darbą - bučkis.
-Nesvaik gerai? Vietoj jų tu "pliūchą" gausi, o ne bučkį. Nori?
-Oi ne ne. Man pernai užteko.
-Tai vat vat.- užmečiau jam "Evil face".
Grikiai dar vis virė...

4 įrašas

Eidami sutikome dvi mano, Ilzės, Luko, Roko ir Juliaus klasiokes.
-Labas.- tarė pirmoji. Tai buvo narcizas Karolina.
-Sveika. -tariau. -Beje labas ir tau Milita.
-Mhm. Su girtuokliais nešneku.
-Sėkmės.-tarė Eglė.
Tyliai nusijuokiau. Galiausiai Rokas paklausė kur jos eina.
-Koks tavo reikalas? -piktai dėbtelėjusi į Roką paklausė Milita.
-Šiaip paklausiau.
Karolinai kažkas paskambino.
-Labukas mažiau! Ai su Milita trainiojamės po miestą, o tu?
Keistai dėbtelėjau į Karoliną.
-Ko čia spoksai?- paklausė Milita.
-Noriu ir spoksau blemba.
-Tai nespoksok!
-Eik šikt durne.
-Wtf?
-Ką?- nesupratau prie ko čia "wtf".
-Angliškai nesupranti?
-Nenusišnekėk gerai?- taip užbaigiau kvailą pokalbį su antruoju klasės narcizu.
"Iki Mantuli. Bučkis. Myliu." pasigirdo kvailas pokalbio galas iš Karolinos lūpų.
Turbūt su savo vaikinu šnekėjosi.
Kai Karolina pasakė "Mantuli" prisiminiau šiandien tartus Jorūnės žodžius:
"Blemba Mantas paliko dėl kažkokios sexovos sušiktos mergos. Karolina ar koks jos ten vardas". Reikia daugiau sužinoti.
-Vaikinas?- paklausiau Karolinos.
-Jop.
-Aišku.
-Labai fainas toks. Pavyko nuviliot nuo tokios panos. Cha cha. Jis sakė, kad su manim laimingesnis- nusijuokė ji.
Viskas aišku! Tai ir bus tas Mantas apie kurį šnekėjo Jorūnė! Galai susiveda.
-Aišku.- tik tiek pasakiau, nes buvau paskendusi apmąstymuose.
Karolina tikrai yra graži, taip kad toks kaip Mantas tikrai užsikabins. Šiek tiek jį pažįstu. Kai praeitą kartą buvau su Jorūne susitikus ji buvo su juo. Tada jis jau ir prie manęs kibo.
Greit viską parašiau Jorūnei. Iš jos tik gavau atsakymą ";(". Supratau draugę taigi, turiu jai padėti ir tuo pačiu pamokyti Karoliną. Nors Jorūnė ne geriausia draugė bet vistiek!
-Klausyk Kare. Gal kada susitinkam?
Girdėjau, kai ji šnekėjo telefonu, kad eis su Mantu poryt susitikt. Reikia pasiūlyt.
-Ką žinau. Galim, o kada?
-Gal poryt a?
-Neee. Negaliu. Einu su Mantu susitikt.
-O koks skirtumas, kad eini? Gi nieko aš nepadarysiu.
Karolina sudvėjojo ir pasakė:
-Klausyk aš tau rytoj dieną parašysiu ok? Turiu su Mantu pasitart.
-Aha- nusišypsojau.
Pusė darbo padaryta!

3 įrašas

-Sveiki visi!- sušukau ir nubėgau su visais apsikabinti.
Ten buvo Rokas, Ilzė, Milda, Laura, Eglė, Dominyka.. Nu žodžiu visa mūsų chebrytė.
-Labutis skrebutis- tarė Rokas savo firminiu pasisveikinimu.
-Kaip sekas?- paklausė manęs Eglė.
-G..g..geraaai- atsakiau mikčiodama negalėdama atplėšt akių nuo vieno klasioko.
Tai buvo Julius. Jis per vasarą taip išgražėjo! OMG!
-O taip- tarė Eglė.- mano panaši reakcija buvo jį pamačius.
-Labas Gabi. Ko taip keistai žiūri į mane?- keistai nužiūrėjęs mane tarė Julius.
-Kaip čia nežiūrėsi, kai toks gražuolis stovi prieš mane. Tu taip pasikeitei per vasarą!
-Cha cha. Ačiū ačiū. Tu taip pat labai išgražėjai!- nusijuokė jis.
Aš dar vis negalėdama atplėšt akių nuo Juliaus taip pat ne savu balsu nusijuokiau ir užsiverčiau "Jamaic'os".
-Ta pati Gabija- pasakė Rokas.
-Tai jau.- sutiko Eglė.
Šnekėdami apie ši ir tą pabaigėm tris butelius "Jamaic'os" ir svirduliuodami susėdom ant suoliuko.
Pagaliau Rokas tarė:
-O dabar laikas žolei!
Visi sušuko "Voho" (išskyrus aš ir Eglė, nes nenorėjom) ir toliau šnekėjosi. Lukas paleido Wiz Khalifa dainą "Young, wild and free" ir visi uždainavom priedainį.
Užsibuvom ten dar ilgai. Vėliau Eglė paklausė:
-Gabija?
-Kas?-atsakiau
-Žinai kiek dabar valandų?
-Ne, o ką?
-Jau 6.15. Tau už 15min paskutinis autas.
-So what?- atsakiau
-Kur tu nakvosi, nes jau tiiiiikrai nespėjai.
-Hm.. Pas Luką!- nusišypsojusi pažiūrėjau į jį.
-Ooo taaaip- juokėsi Lukas.
-Nu ok.- keistai pasižiūrėjusi į mane tarė Eglė.
Visi šnekėjomės, kol atėjo 21 valanda.
-Einam į "Coffee Inn'ą" ?- paklausė apspangusi Ilzė.
Visi sutiko.

2 įrašas

Išėjom iš "Pink'o" ir ėjom per Vokiečių gatvę. Po kiek laiko Tomui paskambino mama ir jis turėjo eit namo. Apsikabinom ir išsiskirstėm.
Ramiai ėjau baltuoju tiltu, kol iš nugaros manęs neišgąsdino.
-Bu!
-O Dieve Lukai!
-Ha ha. Išgąsdinau?
-Žiauriai.
-Omg Gabuška kokia tu pasikeitus!
-Į kurią pusę? -paklausiau su šypsena.
-Žinoma, kad į gerą! Visi klasiokai čiuju tave įsišiks per rugsėjo pirmąją
-Ha ha! Tu toks pat Lukas. Tai keisi šūlę?
-Nenusprendžiau dar. Kur su 4 gali įstot? -juokdamasis tarė jis.
-Bbž. Gal į antankę kokią?
-Oi, nežinau.
-Po galais kaip tu išgražėjai! -tariau.
-Ačiū ačiū. O kaip tu su šūle?
-Nieko. Toj pačioj čiuju.
-Tai gerai tada. Liksiu ir aš.
-Čia dabar nusprendei?
-Aha
-Kodėl?
-Dėl tavęs liksiu -mirktelėjo jis man.
-Eik eik durneli.
-Ei, einam ant barbako? -bandė gundyt mane
-Oi Lukai, dėl tavęs ir į pasaulio kraštą -nusijuokėm abu.
-Tai einam?
-Tai aišku!
Ėjom iki pro Halės turgų pasikalbėdami kol priėjom barbaką.

Veikėjai



Nuo ko viskas prasidėjo...

Sveiki!
Vieną dieną ramiai sėdėdama ant lovos susirašinėjau su savo BFF Indre (ji bus dienoraštyje kiek vėliau) ir pasakojau jai apie dienos įvykius. Pirmajame aukšte skambėjo radija kuri grojo dainą "paukščiai" . Ten buvo nerealiai prasmingi žodžiai taigi nusprendžiau ir aš parašyt kokį eilėraštuką. Parašiau vieną kuris ir man pačiai labai patiko. Parodžiau jį tėvams. Jiems jis taip pat nerealiai patiko taigi nusprendžiau parašyt daugiau.
Vieną dieną atėjo žinutė iš nepažįstamo numerio: "pamečiau telefą tai dabar negalėsiu chatint. Kai tik gausiu naują parašysiu. Indrė :* ". Labai susinervinau, kad negalėsiu jai papasakot šios dienos įvykių, nes būtent šiandien įvyko laaabai įdomių dalykų (tai ir bus dienoraštyje)! Taigi, kad nepamirščiau viską užrašiau. Taip gimė mano knygos pradžia.
Daugumai patinka skaityti kitų žmonių dienoraščius, nes ten būna daug visokių paslapčių ir panašiai. Žinoma žmonės kurių dienoraščius skaitė lieka nelabai patenkinti, o vat aš kitokia! Aš nusprendžiau pasidalinti savo dienoraščiu su jumis. Tai vat. Imkit ir skaitykit :)

Gabijošius :)
P.S. jei turit klausimų ar minčių rašykit : nenumatytipokyciai@gmail.com . Lauksiu :)